Maironis eilėraščių analizė

Kultūrinis kontekstas.
Paskutiniais XIX a. dešimtmečiais ir pačioje XX a. pradžioje sparčiai brendo lietuvių kultūra bei literatūra. Nors spaudos draudimo laikotarpiu sąlygos kultūrai plėtotis buvo itin nepalankios, vis dėlto nelegalūs spaudiniai telkė ir brandino tautą.
Pagrindinė tautinio sąjūdžio jėga buvo jauni žmonės - moksleiviai, studentai, mokslus baigę inteligentai.
Į lietuviškos spaudos platinimą įsitraukė ir kaimo gyventojai, dauguma knygnešių buvo kaip tik valstiečiai. Jų aktyvumą paskatino Motiejaus Valančiaus švietėjiška veikla.
Literatūra buvo suvokiama kaip tautos žadintoja, patriotinių idealų reiškėja, kūrėjai jautėsi įsipareigoję visuomenei. Grožiniai kūriniai ugdė lietuvių savimonę, skiepijo tautines vertybes, formavo lietuviškumo sampratą. Svarbu, kad jaunoji inteligentų karta suprato būtinybę lietuvių literatūrą kurti lietuvių kalba.
XIX a. lietuvių pastangas kurti tautinę kultūrą vainikuoja Maironio poezija. Jis - iškiliausias tautinio atgimimo poetas.
Biografinis kontekstas.
Maironis (tikr. Jonas Mačiulis), augo Raseinių krašte.
Nuo vaikystės pamėgo „puikius slėnius sraunios Dubysos“, kurie visada traukė sugrįžti. Dubysos upė jo poezijoje įsitvirtino kaip svarbiausias gimtinės ženklas.
Būsimąjį poetą augino lietuviška valstietiška aplinka: tradicinė kasdienė kaimo buitis, darnūs tėvų ir vaikų, seserų ir brolio santykiai, auklės Onos Palkevičiūtės dainos, pasakojimai, šeimoje puoselėjama pagarba knygai, mokslui.
Poeto tėvas Aleksandras Mačiulis - namų siela, šviesus, meninių polinkių turintis žmogus, bendravęs su vyskupu Motiejumi Valančiumi. Vėliau Maironio charakteryje išryškės iš tėvo paveldėti bruožai: veiklumas, valingumas, energija, atkaklus tikslo siekimas, organizaciniai gebėjimai.
Baigęs keturias klases, Maironis ketino stoti į kunigų seminariją, nes tylų, rimtą, vienatvę mėgstantį jaunuolį, matyt, viliojo kunigystė, galimybe pabėgti nuo išorinio pasaulio sumaišties. Bet, paklusęs tėvo norui, jis liko gimnazijoje.
Vyresnėse gimnazijos klasėse nelauktai išryškėjęs literatūrinis talentas, išgyventa jaunuoliška meilė kaimyno dvarininko dukteriai Teklei Navickaitei pakeitė jaunuolio planus. Jis pasirinko studijuoti literatūrą Kijevo universitete, bet literatūros dėstymas nuvylė.
Maironis studijas Kijevo universitete nutraukia po pirmojo semestro ir grįžta prie ankstesnio pasirinkimo - įstoja į Kauno kunigų seminariją. Tokį sprendimą jis priėmė savarankiškai, be tėvų žinios, paskatintas noro dirbti savo krašto žmonėms, gal ir Antano Baranausko, Motiejaus Valančiaus pavyzdžio.
Maironiui, baigusiam gimnaziją ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!