M. Servanteso ir "Don Kichoto" pristatymas ir analizė

Nemažai tyrinėtojų renesansą laiko kaip milžinišką kultūrinę bangą, kuri kilo XIV – XVI a. Vakarų Europoje. Prancūzų kalbos žodis renaissance reiškia atgimimą. Nuo XVI a. ši sąvoka vartojama apibūdinti perėjimą iš viduramžių į naujuosius amžius. Atgimimo akcentas atsirado dėl neigiamo viduramžių vertinimo: norėta pabrėžti, kad renesanso laikais iš naujo atrandama humanistinė Graikijos ir Romos kultūra.
Renesansas prasidėjo Italijoje, ten tuomet suklestėjo miestai. Susilpnėjus bažnytinei valdžiai (suskilus katalikų bažnyčiai, reformacija leidžia atsirasti įvairioms protestantizmo kryptims: liuteronybei, kalvinizmui, anglikonybei), todėl vis daugiau dėmesio buvo skiriama žmogui ir jo pasauliui. Iškilo veržli asmenybė, juntanti savo asmeninę vertę. Šia prasme renesansas skiriasi nuo viduramžių, kur asmuo buvo visai palenktas religijos, valdžios, visuomenės valiai. Iškyla humanizmas, nauja pasaulėžiūra į žmogų.
Greitą žinių bei kultūros plitimą renesanso laikais nulėmė vokiečio J.Gutenbergo išrasta spauda. Jau nebereikėjo ranka perrašinėti knygų, atsirado daugiau skaitytojų. Renesansas plėtojosi visuomeninių sukrėtimų bei kovų atmosferoje, todėl vienas iš labiausiai paplitusių renesanso romano žanrų buvo riterinis romanas.
Masinis riterinių romanų skaitymas prasidėjo XVI a.pradžioje. Aišku, tokiai literatūrai didelę įtaką turėjo ir tai epochai būdinga nuotykių ieškojimo dvasia. Romanų herojų riteriškumas atstovavo renesanso harmoningo žmogaus idealą, dvasinį ir dorovinį jo tobulumą.
Renesansas žmogų suvokė kaip asmenybę, išsilaisvinančią iš viduramžių bažnyčios dogmų, scholastinių mokslų ir luominių suvaržymų. Iš pradžių humanistais buvo vadinami humanitarinių dalykų ( lotynų, graikų kalbų, retorikos, poetikos, etikos, istorijos) dėstytojai, tačiau vėliau jais vadino ir renesanso laikų rašytojus – tokius kaip Petrarca, Boccaccio, Rabelais, Shakespeareas, Servantesas ir kt.
Humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų – jie tikėjo žmogumi genijumi, jo proto išskirtinumu ir galia, gynė laisvą asmenybę, individualybę, pabrėžė išsilavinimo ir kultūros reikšmę.
Humanizmas teigė, kad renesanso žmogus nori džiaugtis gyvenimu čia ir dabar, priešingai negu viduramžiais, kurie akcentavo nuodėmingą žmogaus prigimtį ir laimę tik po mirties. Antikos humanistai tvirtino, kad žmogus privalo išlaikyti vidinę harmoniją, saiką, santūrumą, o renesanso mąstytojai kalbėjo apie neribotas žmogaus galimybes, kurias atskleisti tampa...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!