Maironio eilėraščio ,,Vasaros naktys“ interpretacija

Šis eilėraštis yra apie besiblaškančią, besikankinančią ir liūdinčią žmogaus sielą. Eilėraštis prasideda būdvardžiais ,,ramios, malonios“. Pradžioje piešiamas miegančios gamtos paveikslas (,,viskas užmigo, viskas nurimo“). Tokia rami, svajinga, liūluojanti nuotaika ir miegantis pasaulis vaizduojamas pirmose dvejuose strofose. Gamtoje taip tylu, taip ramu, kad net lapas nejuda. Tačiau trečiojoje strofoje paaiškėja, kad miega nevisi ir ramybė yra apsupusi nevisus. Netikėtai prasiveržęs, lyrinio subjekto retorinis sušukimas parodo, kad nors gamta ir miega, tačiau lyrinis subjektas nemiega. Taip kontrasto principu yra priešinami du pasauliai: išorinis gamtos ir vidinis lyrino subjekto pasaulis. Gamtoje vyrauja ramybė ir monotonija (,,Viskas nutilo, viskas nurimo.“). Lyrinio subjekto viduje maišosi norai, troškimai (,,.Noris apimti visą pasaulį;/ Noris mylėti Dievą aukščiausį;/ Noris pasiekti amžiną“ grožį!.. „). Lyrinio subjekto liūdesio priežastys yra neaiškios. Liūdesys kyla ne iš konkretaus praradimo, nesekmės, netekties, o iš būties, iš pasaulio tvarkos. Jį kankina nepaaiškinamas, metafizinis liūdesys. Lyrinis ,,aš“ nežino, ko jam taip liūdna, ko jam taip ilgu.
Žmogaus dvasia yra veikiama ,,magiškos“ gamtos jėgos. Dvasios neramumas išreiškiamas retoriniais klausimais. Retoriniai klausimai būdingi filosofiniai lyrikai, nes jie nereikalauja atsakymo. Lyrinis subjektas klausia tarsi pats savęs, gamtos, pasaulio. Tikslaus adresato, kuriam skiriami šie klausimai, nėra. Kaip matyti iš trečios strofos, lyrinis subjektas kreipiasi į vasaros naktis, t.y į jį supančią aplinką.
Romantikams taip būdingas kontrastas yra labai ryškus ir šiame eilėraštyje. Žemės sielvartas, vargas pateikiamas kaip priešprieša žmogaus troškimams, kurie, kaip vėliau paaiškėja, yra begaliniai, neįmanomi. Šį kontrastą dar labiau sustiprina eilėraščio kompozicija, kuri yra dvidalė: pirmoji dalis apima tris posmus, antroji – du. Pirmoji dalis – nakties ramumo, antroji – dvasios neramumo. Šias dalis skiria ketvirtajame posme matomas žymus prasminis ir intonacinis pasikeitimas – netikėtas lyrinio subjekto klausimas: ,,kam gi nemigdot mano troškimų?“. Šis klausimas yra lyg pasipriešinimas vasaros nakties ramybei. Nuo šito klausimo prasideda lyrinio subjekto žiūrėjimas į save ir dėmesio sutelkimas į savo vidinį pasaulį. Penktoje strofoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!