Socialinė stratifikacija gali būti apibrėžiama įvairiais būdais. Dažniausiai apibūdinimas remiasi socialinio konflikto paradigma. Jos pagrindą sudaro nelygybė, kaip universalus socialinės struktūros bruožas. Taigi socialinė stratifikacija (visuomenės susisluoksniavimas) – bet kurios socialinės grupės klasifikacija, visuomenės soc. hierarchijoje pagal valdžios, nuosavybės, soc. Įvertinimo ir (arba) psichologinio pasitenkinimo nelygybe.
Sociologijoje mada interpretuojama kaip specifinis stratifikacijos rodiklis.
P.Bourdieau – klasės reprodukcijos ir kultūrinio skonio teorija. Analizavo kaip skirtingos socialinės klasės reaguoja į materialią kultūrą bei kultūros produktus susisluoksniavusioje visuomenėje. Socialinę struktūrą jis supranta kaip klasės kultūros kompleksą. Socialinė stratifikacija – klasės kultūros konfliktas.
1. darbininkų kl.
2. vidurinioji kl.
3. aukštesnioji kl.
Klasinis kultūrinis kompleksas apima kultūrinį skonį ir gyvenimo stilius. Socialinėse klasėse individai varžosi dėl socialinio skirtingumo ir kultūrinio kapitalo. Jie sprendžia apie kultūros produktus pagal dominuojančios klasės elgesio ir skonio standartus. Kultūrines praktikas apima kultūrines žinias ir kritinius sugebėjimus juos įvertinti. Jos įgyjamos vaikystėje, šeimoje ir išsilavinimo sistemoje. Kultūrinės praktikos padeda atgaminti jau egzistuojančią socialinę klasės struktūrą. Kultūrinės praktikos padeda atgaminti jau egzistuojančią socialinės klasės struktūrą. Klasinėje visuomenėje, aukštesnioji klasė yra dominuojančios, prestižinės kultūros nešėjai. Soc fonas ir viduriniosios klasės bei žemesnės klasės kultūros praktikos neleidžia sulyginti aukštesnės klasės skoniui. Jei kultūros ir praktikos vartojimas suvienija aukštesniosios ir viduriniosios klasės požiūrius, tai darbininkų klasei tai neprieinama. Pagal P.Bourdieau darbininkų kl. Skonis rėmėsi tos klasės kultūros būtinumo pobūdžiu – praktiška, funkcionalu, ilgalaikiška – primityvu, nebūtinai madinga. Aukštesnioji kl. – estetika. Kai kurie iš darbininkų klasės perėję į viduriniąją klasę, tačiau jiems vis tiek nepavyko perimti jų stiliaus, nes nepakako skonio lygio. Todėl skirtingos socialinės klasės išsilaikė taip ilgai – mada įtvirtina skirtingus skonius, stilius ir socialinę stratifikaciją. Mada yra rodiklis, ji demonstruoja klases. Tačiau vėliau P.Bourdieau idėjos tapo nebeaktualios. Socialinių mokslų tyrinėtojai teigia, kad santykiai tarp socialinės struktūros ir kultūros įgauna kitą prasmę. Pvz Klark ir Libsit - socialinės klasės tampa mažiau ryškios šiuolaikinėje visuomenėje, ypač politikos, ekonomikos, šeimos...
Šį darbą sudaro 1916 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!