M. McLuhan "Fotografija: viešnamis be sienų"

Nuotraukų ir vizualumo pasauliai yra saugios nejautrios sritys.
Šie M. McLuhan žodžiai parodo, jog vizualieji menai apima ne tik meno pasaulį, bet ir filosofinę terpę. Nuotraukoje esantys daiktai tampa pasaulio pažinimo objektais. Todėl svarbu panagrinėti fotografijos filosofiją kaip pažinimo šaltinį.
Remdamasis M. McLuhan veikale „Fotografija: viešnamis be sienų“ išskirtomis nuotraukos savybėmis savo darbe aptariu M. McLuhan iškeltą problemą – kokia nuotraukos paskirtis, kaip ji veikia mūsų buitiniame gyvenime ir kokią įtaką turi mūsų pasaulėvaizdžiui.
Daugiau apie fotografiją kaip apie filosofiją yra kalbėjęs A. Šliogeris. Todėl savo darbe remiuosi ir jo mintimis, aptardamas, kodėl fotografija yra „vykstanti filosofija“, kuria prasme ji yra „antimenas“. Čia A. Šliogerio nuomonė skiriasi nuo M. McLuhan, kuris fotografiją laiko ne tik vaizdine technologija, bet ir menu. Žinoma, kalbant apie fotografiją ir jos filosofiją, negalima nepaliesti kūrybos temos. Taigi darbe aptariamas fotografijos santykis su menu ir filosofija, kokiu atveju fotografija laikytina meno kūriniu.
Veikalo „Fotografija: viešnamis be sienų“ autorius pateikia idėją, kad, priklausomai nuo vaizdo ir fotografijos paskirties, fotografija gali būti kaip prekė, arba kaip daiktų (o tuo pačiu ir savęs) pažinimo objektas. Taigi fotografija gali būti ir reklama, ir menas, ir filosofija.
Spalvomis, forma, judėjimu sukuriama atskira erdvė, kurią mes stebime ir taip į ją patenkame. Todėl regėjimas yra priemonė dalyvauti būties skilime, ir tiktai tam regėjimui pasibaigus aš vėl užsidarau savyje.6 Regėjimo procese visa apimanti būtis skyla į dvi būtis: aš (tas, kuris stebiu) būtis ir ne aš būtis (tą, kurį stebiu). Kol stebiu konkrečią nuotrauką, aš būtis atsigręžia į tos nuotraukos būtį. Aš regimą erdvę išgyvenu iš vidaus, esu jos apgaubtas.7 Regėjimo procese daiktai santykiauja vienas kito erdvėje. Ta regima nuotrauka pereina per mano vidų, ji paliečia mano pasąmonę. Kai baigiu žiūrėti į fotografijoje užfiksuotą vaizdą, grįžtu į savąją aš būtį.
Savo straipsnyje „Fotografija: viešnamis be sienų“ M. McLuhan išskiria tokias keturias nuotraukos savybes:
1) tam tikro laiko momento išskirimas;
2) vaizdo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!