M. Katiliškis "Kaitra". Vaikų ir suaugusiųjų ryšys

 „Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užsiėmusį ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.“ Paulo Coelho „Penktasis kalnas“ Nepaneigiamai kiekvienas iš mūsų išaugame iš vaiko. Turbūt neatsitiktinai dažnai įvairiuose kūriniuose jie ir aprašomi, nes neretai į pasakojimą įneša gyvybės ir džiaugsmo arba priešingai – rūpesčių ir nemenką naštą kitiems. Šiaip ar taip greičiausiai niekas nesiryžtų prieštarauti, kad yra ypatingi, būdami dar visai menkos būtybės sugeba pakeisti jau nusistovėjusius ir giliai šaknis įleidusius kitų gyvenimus. Vaikas yra vienas iš svarbiausių kūrinio akcentų ir M. Katiliškio novelėje „Kaitra“. Romano veikėjai senelis Vaitiškis su Miklošiene padeda jaunai merginai laukuose pagimdyti vaikelį, tačiau motina pradingta iškart kai tik atsigauna, ir kūdikis, vėliau pavadintas Petriuku, lieka pribuvėjų rūpesčiu. Mažasis namų gyventojas greitai užkariauja senojo Vaitiškio simpatijas ir netgi tampa „šviesos spindulėliu“ senatvėje. Visi dalykai, rodos, sukasi tik apie vaikelį. Gali atrodyti, kad jau nemenką amžių pragyvenusiam Vaitiškiui nieko nebėra naujo, viskas jau kažkur matyta ir girdėta, tačiau našlaitėlis skyrėsi nuo kitų vaikų, jį, nelaimėlį, reikėjo glausti arčiau širdies ir atstoti kažkur pradingusių tėvų meilę. Petriukas neabejotinai pakeitė senolio gyvenimą: pagaliau atsirado draugas, nors ir dar visai nedidelis, bet skatinantis džiaugtis kartu kiekvienu žolės šiaudu ar paukščių klegesiu, nes visa vaikui atrodo nauja ir neatrasta. Dėl to ir senoliui senatvė tapo ne tokiu lėtai slenkančiu ir juodu šešėliu, paprasta diena buvo užpildyta vaikiška laime ir gamtos gerėjimusi. Vaikui taip pat nesvetima iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti. Suaugusieji paprastai linkę ieškoti „aplinkinių kelių“ ir laviruoti esama situacija, bet mažylis viso to dar nemoka ir mato tik savo tikslą, troškimą. Petriukas, kai jo po trejų metų jau atvyko pasiimti tėvai, visomis jėgomis priešinosi atskyrimui nuo namų, kuriuose jis augo nuo pat gimimo, ir visuomet jį glaudžiančių senelių: „Jis gynėsi tik rankomis ir kojomis, atsispirdamas i jos krūtinę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!