Liudvikas XIV

Literatūros sąrašas..............................................................................................................9psl.
Liudvikas XIV (Louis XIV; 1638-1715), Prancūzijos karalius nuo 1643 iš Burbonų dinastijos. Liudviko XIII ir Onos Austrės sūnus. Sostą paveldėjęs po tėvo mirties.
Liudvikas Didysis, Karalius saulė, neturėjo kito troškimo (kad ir kokia būtų jo kaina), kaip Prancūzijos karalystės didybė. Kad jį įgyvendintų, jis iškėlė absoliutizmą į aukščiausią jo laipsnį.
Jo valdymo metais ne tik vyko dideli dalykai, - jis juos ir vykdė.“ Šitaip savo knygoje Liudviko XIV amžius Voltaire‘as apibendrina Karaliuas Saulės vaidmenį, karaliaus, pavertusio XVII Prancūzijos švitėjimo Europoje kulminacijos amžiumi.
Mirus Mazarini, 1661 m. kovo 9 d., Liudvikui XIV buvo dvidešimt ketveri su puse metų. Jo pozyva – laisva, nuosaiki, jau didinga, nors jis mažo ūgio(apie 1 m 68 cm). Tuo metu jis jau galantiškas princas, mėgstąs linksmintis, karstytis Sen Žermeno stogais ir įsigauti į karalienės freilinių kambarius. Puikus šokėjas ir raitelis, jis kupinas gyvybingumo,gebantis suderinti puotų, medžioklės, meilės ir darbo malonumus. Ši sveikata pranašauja ilgą viešpatavimą, kuris truks septyniasdešimt dvejus metus.
Pagrindiniai jo būdo bruožai jau nusistovėję. Jo atsargumas primena Mazarini, jis dažnai vengia tuoj pat pareikšti savo nuomonę, ištardamas verčiau savo garsųjį „pažiūrėsiu“. Jo ankstyvas dviveidiškumas daro įspūdį jo amžininkams, jis sužavėjo kardinolą ministrą, įsakęs 1652 m. gruodžio mėn. Suimti kardinolą de Retzą pačiame Luvre, po nereikšmingo pokalbio su juo. Savitvarda bus viena jo savybių, galinti virsti abejingumu, pavyzdžiui, 1708 m. jis priverčia Burgundijos kunigaikštienę – nėščią, sergančią – atvykti į Marli, ir tada ji persileidžia. Norint užbaigti jo portretą, reikia, žinoma, pridurti jo didžiulį pasitikėjimą savimi: Liudvikas XIV yra pasiruošęs visiškai susitapatinti su savo, kaip karaliaus, pareigomis.
Valdovo protinis ir mokyklinis išprusimas filosafo La Mothe‘o Le Vayer ir vyskupo Hardouino de Perefixe‘o rūpesčių dėka yra korektiškas, bet ne daugiau. Bendravimas su Mazarini ir pirmieji valdumo metai tikriausiai reiškė daugiau, turint galvoje virtinę įvairių sunkumų ir sukrečiančią frondos patirtį. Jis persismelkęs karališkos galybės teoretikų mintimis, kurios plačiai sklinda karaliaus rūmuose:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!