Visuotinė knygos istorija

Klaipėda, 2007
Knyga Senovės Egipte. Papiruso gamyba.
Pirmosios knygos, kaip ir pirmosios rašto sistemos, atsirado Šumere, Kinijoje, Indijoje, t. y. ten, kur susiformavo seniausios vergvaldinės valstybės. Sudėtingas šių kraštų valstybinis aparatas galėjo darniai funkcionuoti tik turint tikslią apskaitą ir tvarkingą susirašinėjimą. Kitas ne mažiau svarbus akstinas raštui senovės Rytų despotijose atsirasti buvo ideologiniai poreikiai. Raštas buvo reikalingas „dieviškojo“ valdovo žygdarbiams išgarsinti, jo valdžios dieviškajai prigimčiai pagrįsti, jo vardui įamžinti.
Senovės Rytų kultūrinis pasaulinis nuopelnas yra pirmųjų knygų sukūrimas. Apipavidalinimu, medžiaga jos buvo visiškai nepanašios į dabartines knygas, ir tik labai sąlygiškai jas galime vadinti knygomis. Šie pirmieji raštijos paminklai buvo iškalami arba išraižomi stačiose uolose, nulygintuose akmens monumentuose. Šis būdas įamžinti mintis, padaryti jas prieinamas platesnei visuomenei, kilęs iš priešistorinių laikų, išliko ir vėliau, tada, kai atsirado daug patogesnė rašomoji medžiaga, negu akmuo. Didžiojo Babilonijos valdovo Hamurabio teisynas su 282 straipsniais buvo iškaltas juodojo bazalto stulpuose, pastatytuose visuose jo valstybės miestuose. Nors šios „akmeninės knygos“ ir turėjo tam tikrą reikšmę senovės visuomenės gyvenime, o kai buvo mokslininkų dešifruotos, padėjo atskleisti nemaža iki šiol nežinomų istorijos faktų, ištaisyti daug klaidingų spėliojimų ir išspręsti daugelį senovės istorijos problemų, vis dėlto jos žmonijos kultūros ir raštijos raidoje buvo ne tokios svarbios, palyginti su tais minties ir faktų lobiais, kurie sukaupti tikrose knygose.
Knygos, kaip ir visų kitų daiktų, išvaizda pirmiausia priklauso nuo medžiagos, iš kurios ji pagaminta. Egipte, Senosios karalystės epochoje rašymui buvo naudojami ir akmuo, ir medis, ir oda, ir drobė, ir indų šukės. Tačiau pagrindinė egiptiečių rašomoji medžiaga buvo papirusas.
Papiruso švendrės stiebą, dažnai rankos storumo, peiliu arba adata išilgai supjaustydavo į kuo plonesnes ir kuo platesnes juostas, sudėdavo jas vieną prie kitos ant dumbluotu Nilo vandeniu sušlapintos nuožulnios lentos arba stalo. Vanduo nutekėdavo, o lipnus Nilo dumblas sulipindavo juostas. Kartais tam buvo naudojami ir specialūs klijai. Po to ant suklijuotų juostų eilės išdėstydavo, dabar jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!