Antikos laikų ekonominės minties istorija, jos didieji mąstytojai ir jų pažiūros

Beatos Matonienes
KAUNAS 2006
Įvadas
Dauguma šiandien aktualių ekonomikos klausimų traukė dėmesį visais laikais. Pradedant labai gilia senove, dar prieš mūsų erą, ir siekiant šiandieninio gyvenimo dienas.
Pasaulinė istorija suskirstoma periodais: senovė, viduramžis, naujieji ir naujausieji laikai. Ekonominė senovės būklė ir pats istorijos laikotarpis yra laikomas, tarytum, mūsų dabartinės kultūros kūdikystės metais, iš kurių išaugo labiau subrendusi viduramžių stadija, naujesnių ir naujausių laikų periodas. Evoliucijos linija tęsiasi nuo giliausios senovės primityviškos būsenos ir išlieka iki šių dienų ekonominių santykių. Ši ekonominė evoliucija išsiplėtė palaipsniui. Senovėj ir pirmoj viduramžių laikotarpio pusėj vyravusi “uždaro namų ūkio sistema“, kurioje, neskaitant išimtinių atvejų, nebuvo dar mainų ir prekybos santykių su svetimaisiais ūkiais.
Gyvesni mainų santykiai prasidėjo tik vėliau, baigiantis viduramžiams, kai iškilo miestai. Vis besiplečiant “miesto ūkiui“, susidarė reguliarūs mainų santykiai, nors lokalinio pobūdžio, vien tik tarp gamintojo bei vartotojo. Visa tai dar nebuvo “tautos ūkis“ tikrąja to žodžio prasme. Šis periodas prasidėjo tik naujaisiais laikais, kai teritorialinės valstybės dėka susidarė tautinės ūkio sritys.
Apie mokslą, kaip tokį, senovėje galima kalbėti tik pradedant graikais. Ekonomika atitinka mūsų ūkio mokslą, nors ji tuomet buvo iš dalies kitokio pobūdžio negu vėliau. Senovės graikų ir romėnų ekonominės pažiūros formavosi vyraujant natūralinio ūkio santykiams, kurie buvo reguliuojami tradicijų ir reglamentuojami valstybės. Natūralinis vergvaldinis ūkis turėjo lemiamą vaidmenį antikinėje visuomenėje. Jau senovėje vartotas žodis “ekonomika“ buvo suprantama ne visai tap, kaip šiandien “politinė ekonomika“. Jis reiškia mokslą apie namų ūkį, bet ne apie verslamones. Dar Aristotelis išskyrė į atskirą šaką “chrematistiką“, arba mokslą apie praturtėjimą, ji buvo tuomet laikoma negarbinga ir su ja neturėjo reikalo kilnios giminės piliečiai. Susiformavus bei ekonmiškai suklestėjus poliams, ekonminės pažiūros tapo ne tik mokymu apie namų ūkio, bet ir apie miesto – valstybės organizavimą.
Palyginti su kitais mokslais (politika, etika), antikos mąstytojai mažiau dėmesio skyrė ekonominiams reiškiniams. Antikos mąstytojų ekonominių pasvarstymų šaknys yra:
-praktikos reikalavimai. Reikėjo paaškinti tikrovę ir padėti žmogui joje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!