Renesanso kultūra ir jos istorija

Renesansu, arba Atgimimu (pranc. renaissance — atgimimas), įprasta vadinti Euro­pos kultūros, meno ir visuomeninės min­ties suklestėjimo epochą (XIV a. vidurį – XVII a. pirmus dešimtmečius), kuriai bū­dingos atgaivintos antikos kultūros tradici­jos ir dėmesys asmeniui. Tai pereinamasis etapas nuo viduramžių prie naujųjų laikų kultūros. Renesanso kultūra aprėpė visas gyvenimo sritis. Įvairiose Europos šalyse ji susiformavo skirtingu laiku ir turėjo savo ypatumų. Ši kultūra atsirado ir labiausiai suklestėjo Italijoje. Renesanso kultūros pli­timą kitose Europos šalyse sąlygojo italų kultūros įtaka ir tų šalių socialinė, ekono­minė ir politinė raida. Be Italijos, renesan­so kultūra plėtojosi Nyderlanduose, Vokie­tijoje, Prancūzijoje ir kitur.
Skiriami trys renesanso laikotarpiai: ankstyvasis (XIV a. vidurys – XV a.), bran­dusis (XVI a. pirmas trečdalis) ir vėlyvasis (XVI a. antras trečdalis – XVII a. pradžia). Jie ypač ryškūs italų dailėje.
Renesanso kultūra atsirado Italijoje neat­sitiktinai. Tai lėmė keletas veiksnių, kurie kitur Europoje mažiau pasireiškė. Pirmiau­sia — didelis miestų vaidmuo. Viduramžių Italiją bene vienintelę Europoje galima va­dinti miestų šalimi. Kai kurie jų buvo pa­statyti dar Romos imperijos gyvavimo me­tais. XI – XII a. nemažai miestų išsikovojo nepriklausomybę ir tapo laisvaisiais mies­tais komunomis. Šiaurės Italijoje ėmė kur­tis miestai valstybės. Jie turėjo respubliki­nę valdymo formą. Tai Florencija, Milanas, Venecija, Genuja. XII a. Italijos miestai 20 metų kovojo su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Frydrichu Hohenštaufenu, italų pramintu Barbarosa. Sunkiai pasiek­ta pergalė Italijos miestus ne tik išgelbėjo nuo feodalinės priespaudos, bet ir užtikrino ją ekonominį klestėjimą, politinę nepriklausomybę, o tai buvo viena iš pirminių rene­sanso ištakų.
Nuo XII a. pabaigos Šiaurės Italijos ir Tos­kanos miestuose sparčiai plėtojosi amatai ir prekyba. Per kryžiaus žygius Italijos miestai virto visos Europos prekybos ir finansų centrais, o uostamiesčiai — Vene­cija, Genuja, Piza — užmezgė glaudžius prekybinius ryšius su Bizantija ir Levantu (Artimaisiais Rytais) ir gaudavo didžiulį pelną. Padidėjus italų prekių paklausai, amatininkai pradėjo gaminti rinkai, tobu­lėjo gamybos technologija ir pats gamybos procesas, plėtojosi finansų ir kredito...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!