Naujausiųjų laikų istorija. Nuo Paryžiaus taikos konferencijos

Taikos konferencija,, turėjusi nutarti kokia bus pasaulio tvarka po karo, prasidėjo Paryžiuje 1919 m. sausio mėn. Joje dalyvavo atstovai valstybių, kariavusių su Vokietija ir jos sąjungininkėmis. Lemiamą balsą turėjo JAV prezidentas V. Vilsonas, D. Britanijos ministras pirmininkas D. Loidas Džordžas ir Prancūzijos ministras pirmininkas Ž. Klemanso.
Prancūzija stengėsi suskaldyti ir susilpninti Vokietiją, kad ji negalėtų vėl užpulti kaimynų. O D. Britanija nebuvo tokia griežta, nes nerimavo, jog Vokietijai nusilpus Europoje įsivyraus Prancūzija. Panaši nuostata vyravo ir JAV.. Skyrėsi nuomonės ir dėl Rusijos. D. Britanijos nebūtų patenkinusi ir galinga kapitalistinė Rusija, nes ši keltų grėsmę jos kolonijoms bei įtakai Azijoje. Anglai labiau nei prancūzai palaikė Baltijos ir Užkaukazės šalių pastangas įtvirtinti nepriklausomybę. O Vilsonas siekė įkurti tarptautinę organizaciją, Tautų Sąjungą, kuri taikiai spręstų valstybių ginčus.
Po kelis mėn. trukusių derybų didžiosios valstybės parengė taikos sutartį su Vokietija, kuri pasirašyta Versalio rūmuose. Vokietija prarado kai kurias teritorijas Europoje ir visas kolonijas užjūriuose. T.y., Versalio sutartimi nuo Vokietijos buvo atskirtas Klaipėdos kraštas. Nedidelės Vokietijos teritorijos atiteko Belgijai ir Danijai. Elzasą su Lotaringija susigrąžino Prancūzija, kuri gavo ir Saro srities anglių kasyklas. Saras nuo Vokietijos buvo atskirtas tik 15 m.laikotarpiui ir perduotas valdyti Tautų Sąjungai. Daugumą lenkų žemių, Prūsijos užgrobtų XVIII a. pab., perėmė atgimusi Lenkijos valstybė. Ji gavo ir siaurą išėjimą į Baltijos jūrą per lenkų Pamarį. Taip Rytų Prūsija tapo atskirta nuo visos Vokietijos. Tačiau svarbus Dancigo (Gdansko) uostas Vyslos žiotyse su aplinkine teritorija nebuvo prijungtas prie Lenkijos.Jis virto Tautų Sąjungos globojamu laisvuoju miestu. Versalio sutartis smarkiai apribojo Vokietijos karinį pajėgumą. Joje buvo nurodyta, jog Vokietija yra vienintelė karo kaltininkė ir todėl ji turi atlyginti padarytą žalą, išmokėti reparacijas. Šis kaltinimas ir reparacijos kėlė didžiulį vokiečių visuomenės pasipiktinimą ir skatino revanšo nuotaikas.
1919 m. rudenį karą laimėjusios valstybės pasirašė taikos sutartis su Vokietijos sąjungininkėmis Austrija ir Bulgarija, o 1920 m. – su Vengrija. Šioms valstybėms...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!