Ekonominės minties istorija ir žymūs ekonomikai

Marksas – dažniausiai laikomas ekonomistu, veikusiu pagal klasikinės m-klos tradiciją ir mėginusiu sukurti ALTERNATYVIĄ SISTEMĄ, pagrįstą klasikine ekonomika.
Laikmetis. 19 a. vok. Studijavo teisę, filosofiją, meną, istoriją. „Apie politinės ekonomijos kritiką“ - 1859. Marksas – revoliucionierius, tačiau tikrasis Markso palikimas yra ne jo revoliucinė veikla, o socialiniai ekonominiai veikalai, susiję su anglų klasikine mokykla. Jo teorijos dažnai buvo atmetamos. Marksas sukūrė sistemą, kuri apėmė visus socialinius mokslus. Istorizmo principas.
Marksui teorija nebuvo savitikslė, į ją žiūrėjo kaip socialinis filosofas, ieškojęs visuomenės plėtros ekonominės spyruoklės. Jis savo veiklą laikė alternatyva klasikinei mokyklai, bet istorinės perspektyvos požiūriu būtent marksizmas tapo nuosekliausiu jos intelektualinės tradicijos saugotoju 20tame a.
* Markso ekonominė mintis susiformavo kaip D. Ricardo (jį vienintelį Marksas laikė savo mokytoju) politinės ekonomijos ir F. Hėgelio filosofijos sintezė. Pažinimo objektą, perima iš Ricardo, o požiūrį į šio objekto apmąstymą sukūrė vadovaudamasis Hėgelio metodu. Trečias metodologinis šaltinis: prancūzų utopiniai socialistai (iš jų perėmė klasikinės kovos sampratą ir visuomenės socialinės sąrangos elementus).
* Marksas išrado naują socialinių tyrimų f-ją: pačios ekonomikos teorijos kritiką.
* Darbai: Filosofijos skurdas (19a – čia pirmas etapas), apie politinės ekonomijos kritiką (19a. 6 deš.), Kapitalas- pagrindinė autoriuas knyga – 3 tomai – išdėstyta kapitalistinė gamybos istorinė teorija davus pradžią marksistinei politiniai ekonomijai – ekonomikos minties srovei, sujungusiai 20 amžiuje kelias tyrinėtojų kartas tuometiniame socialistiniame pasaulyje. (Engelsas išleido šitą jo knygą; 2 ir 3 tomai – pomirtiniai). F. Engelsas – AB ir fondų biržos analizė. Pagal juos: komunizmas pakeis kapitalizmą. Jie savo mokymą vadino vieninteliu moksliniu.
Istorizmo principas.
Marksas – klasikinės m-klos sekėjas, bet kritikuoja neistorinį požiūrį į ekonominius dėsnius. Iš Hėgelio perėme istorizmą.
* Žmogiškoji istorija – visuomenės tipų kaita, jiems dėsningai keičiant vienas kitą (tuo metu istorija buvo laikoma proto produktu, t.y. nenatūraliu procesu). Marksas sutiko, kad istoriją kuria žm., pasižymintys protu, bet pabrėžė, kad jų veikla yra įsprausta į griežtus rėmus- riboja objektyvios veiklos sąlygos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!