Erezijų istorija

ĮŽANGA Ankstyvųjų erezijų ir jų atmainų yra tikrai nemažai. Istorikas Norman Davies savo knygoje „Europa“ erezijų priskaičiuoja vienuolika: doketizmą, montanizmą, novacijonizmą, apolinarizmą, nestorianizmą, eutichianizmą, arijonizmą, pelagianizmą, donatizmą, monofizitizmą ir monoteletizmą.1 Šis išskyrimas yra pakankamai subjektyvus, nes erezijos yra viena su kita sumišusios ir sunku pasakyti, kur baigiasi viena ir prasideda kita, ir kuri „nusipelno“ atskiro vardo. Dėl laiko stokos ir konkrečių apimties apribojimų neapsiėmiau nagrinėti kiekvienos iš jų istorijos. Pasirinkau seniausias ir mažiausiai ko bendro su krikščionybe turinčias I-II a. erezijas ir tris IV – V a. erezijas. Pastarąsias pasirinkau pagal vieną kriterijų – jos buvo prieštaringai priimtos dėl ginčytinų kristologinės problemos sprendimų (kitos erezijos buvo daugiau politinių nesutarimų, per didelio nuolaidumo judėjiškiems papročiams išdava ar buvo labai panašios į arijonizmą, nestorianizmą ir monofizitizmą). Stengiausi nors kiek atspindėti tą kelią, kuris turėjo būti įveiktas, kad šiandienos katalikai galėtų drąsiai teigti tikį taip, o ne kitaip. Gal tai ir tėra tikėjimo klausimas? Kaip ten bebūtų tai nebuvo palikta vien asmeniniam žmogaus apsisprendimui ir imtasi teisinių priemonių. Todėl nepalikau nuošaly oficialaus tuometinio ir šiandieninio Bažnyčios požiūrio. Pradžioje apie pačią ereziją kaip reiškinį. KONTEKSTAS Erezijos neišvengiamai būdingos daugeliui religijų, bet gyvendami krikščioniškoje kultūroje geriausiai išmanome apie pastarąsias. Ypač daug paviršutiniškos ir ne visada teisingos informacijos išgirstama apie viduramžių erezijas. Galbūt dėl įspūdingos tų laikų eretikų ir to meto Bažnyčios kovos. Viduriniaisiais amžiais erezijos kildavo kaip tam tikri socialiniai sąjūdžiai, tuo tarpu ankstyvąsias Krikščionių Bažnyčios erezijas įtakojo ne vien tik tai. Viena svarbiausių prielaidų joms atsirasti buvo nenusistovėjusi ir aiškiai nesuformuluota ortodoksinė dogmatika. Juk Jėzus Kristus nepaliko jokios konkrečios organizacijos, vien tik mįslingus pamokymus savo mokiniams, tarsi įpareigojančius juos tęsti jo pradėtą darbą, kaip: „Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmas įsakymas. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį...“2 ar „Tikėkite manimi, kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje.“3 Šie žodžiai liko išklausyti ir vienas iš labiausiai nusipelniusių savo Mokytojo pasiekėjų - Šv. Petras - jam tarus4 tapo popiežių pirmtaku, pirmuoju Romos vyskupu. Kelius į krikščionybę visoms tautoms atvėrė Šv. Paulius atėmęs iš žydų gentinę Naujojo Kelio nuosavybę5 ir tapęs krikščioniškosios teologijos tėvu. Atsivertęs į krikščionybę Šv. Paulius ėmė aktyvaus susirašinėjimo su įvairiomis krikščionių bendruomenėmis. Jo laiškuose aptariamos Šv. Dvasios, Bažnyčios, mirusiųjų prisikėlimo ir panašios problemos. Vienok šių krikščioniškosios teologijos pagrindų neužteko išvengti ginčų. Taip pat nesutarimus tikinčiųjų bendruomenėse įtakojo judėjiška ir Rytų kultūrų aplinka, su savo kultais ir dievais. Tūkstantmečio pradžioje dėl didelės Romos imperijos tautinės įvairovės galima buvo aptikti Izidės, Kibelės ar Mitros kultų pėdsakų. Būtent tokioje kultūrinėje maišalynėje I – II amžiuje po Kristaus gimė vadinamosios sinkretinės religijos, savyje derinančios įvairių religijų elementus. Ir tik III – IV amžiuje po Kristaus atsirado vėlyvesnės, įvairias savarankiškas teologinių klausimų interpretacijas skelbiančios erezijos. EREZIJA Šiandien erezija6 vadinamos bet kõkios religinės srõvės, skelbiančios oficialiai Bažnyčios doktrinai prieštaraujančias pažiūras dogmatikos, kulto, organizacijos ir kt. klausimais.7 Pirmaisiais mūsų eros amžiais žydų istorikas Juozapas Flavijus (37 -101?) žodį erezija (airesis) vartojo minėdamas tris Judėjoje paplitusias religines sektas: sadukėjus, fariziejus ir esėjus. Romėnų valdytojui Feliksui Šv. Paulius buvo pristatomas kaip nazariečių sektos vadovas. O štai Šv. Tomas sukonkretina ir kita prasme aiškina ereziją kaip tam tikrą žmogaus bedievystę, pripažinus Kristaus tikėjimą, bet iškreipus jo dogmas. Tikrasis krikščioniškasis tikėjimas remiasi laisvu žmogaus pasirinkimu sekti Kristumi ir tikruoju jo mokymo keliu. Nuo jo nuktypti yra du būdai: bedievystė (apskritai atsisakymas tikėti Kristumi; šių tarpui priskirtini ir žydai bei pagonys) arba tam tikrų Kristaus doktrinos aspektų koregavimas arba laisvamaniškas interpretavimas (erezija). Tikras krikščionis priima visas Bažnyčios pripažintas tiesas, tuo tarpu eretikas – tik tas, kurios jam pačiam atrodo teisingos. Nors eretiku tampama įvairiai8, Bažnyčia nesiima skirstyti šių nuodėmių į „sunkiąsias“ ir „lengvąsias“. Ji tai palieka kitam Teismui. Bet yra tam tikras asmens paklydimų „laipsniavimas“. Kai prieštaraujama oficialiai aptartai ir priimtai Bažnyčios dogmai tai yra erezija (hæretica), kai prieštaraujama tik tam tikroms Bažnyčios išvadoms tai vadinama klaidingumu (erronea). Tarpiniai variantai: prieštaravimas dar iki šiol aiškiai neapibendrintai dogmai (šalia erezijos - hæresi proxima) ir prieštaravimas tarsi bendrai priimtai nuomonei (šalia klaidingumo - errori proxima) KOVA SU EREZIJOMIS Bažnyčia, ypatingai besirūpinanti savo vieningumu kaip pagrindiniu teisingumo įrodymu, negailestingai bausdavo eretikus taip apsaugodama pakankamai trapų ir lengvai naujiems vėjams pasiduodantį tikinčiųjų bendruomenės kūną. Pačioje pradžioje už eretikų išaiškinimą ir šalinimą buvo atsakingi vyskupai, kiekvienas savoje vyskupystėje. Kai erezijos nebebuvo tokios padrikos ir įgavo tam tikrų organizacijų pavidalus, kovoms su jomis vyskupai rinkosi į Bažnyčios susirinkimus: provincinius, metropolijos, nacionalinius ar ekumeninius. Pirmuoju tokiu susirinkimu laikytinas Apaštalų susirinkimas Jeruzalėje norint sustabdyti judėjiškas tendencijas tarp krikščionių. Apie tai užsimena ir Šv. Paulius savo laiške Titui: „Todėl bark juos griežtai, kad laikytųsi sveiko tikėjimo, nekreipdami dėmesio į žydų pasakas ir tiesos nepaisančių žmonių priesakus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!