Herbertas Klarkas Hūveris

TRUMPA BOIGRAFIJA – H. K. Hūveris gimė 1874.03.10 ūkininko šeimoje Vest Branče, Ajovos valstijoje. 1880 m. liko našlaitis ir augo pas gimines. 1891 m. – Kalifornijos Stanfordo universiteto geologijos fakulteto studentas. Tuo metu vertėsi sunkiai, teko patarnauti restoranuose, nešioti skalbinius. 1895 m. Bakalauro laipsniu baigė studijas ir pradėjo dirbti Kalifornijos aukso kasyklose paprastu darbininku – kaupė gamybinę patirtį ir siekė inžinieriaus vietos. 1899 m. Vedė ir pradėjo rūpintis savo bizniu – dirbo Kinijoje, Indijoje, Birmoje, Pietų Amerikoje ir kitur. 1903 m. Su bendradarbiais įkūrė firmą Londone. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo paskirtas vadovauti šalpos darbui Belgijoje. 1917 m. JAV Pagalbos organizacijai, kuri tiekė maisto produktus į Vokietiją, Lenkiją, Austriją, Čekoslovakiją (dabartinę Čekiją ir Slovakiją), Rusiją, Lietuvą ir kitas šalis. Pagalbą gavo beveik 30 mln. žmonių. Europos šalių vyriausybės įvertino tokį Hūverio pasiaukojimą – jis buvo Belgijos, Suomijos, Lenkijos, Estijos garbės pilietis; turėjo 36 aukštųjų mokyklų garbės mokslo laipsnius. 1921 – 1928 m. Prezidentų V. Hardingo ir K. Kulidžio vyriausybėse – prekybos sekretorius (ministrus). Respublikonų partijos narys. 1922 m. išleidžia savo garsųjį traktatą „ Amerikietiškas individualizmas“, kuriame pagrindžia asmens iniciatyvą ir valstybės neutralumą gamyboje. 1929 – 1933 m. – JAV prezidentas. Ekonominės krizės metu kūrė finansines korpuracijas, rūpinosi bendradarbiais, mėgino gelbėti pramonę, prekybą. Vėliau kritikavo prezidento Ruzvelto užsienio politiką. 1946 m. Prezidentas Trumenas paskyrė Hūverį vadovauti 38 šalių gyventojų aprūpinimo maisto produktais reikalams. 1948 m. jis vadovavo „Hūverio komisijai“, kuri rengė planą federalinės valdžios aparatui reorganizuoti (kongresas priėmė 196 komisijos rekomendacijas). 1953 – 1955 m. Vadovavo antrajai „Hūverio komisijai“ (kongresas priėmė 314 šios komisijos rekomendacijų). Paprašė ir 1952 – 1953 m. paskelbė savo atsiminimus. Mirė 1964 m. Spalio 20 d. Niujorke. KANDIDATAS Į JAV PREZIDENTUS – Prieš rinkiminė Amerika triumfavo, kai sužinojo, jog respublikonų partijos suvažiavimas iškėlė Herbertą Klarką Hūverį – žmogų, kuris nuostabiai orientavisi pramonės gamybos ir prekybos vingrybėse. Visus buvo kalbama, kad šiam biznieriui, turinčiam didžiulę praktinę patirtį, pavyks garantuoti visiems amerikiečiamas tikrą materelinį perteklių. Jis pats, sutikdamas bolitiruotis į prezidentus, pareiškė: „Bedarbystės neganda pas mus jau nyksta. Mes Amerikoje, kaip niekada savo šalies istorijoje, esame arčiausiai skurdo likvidavimo. Bet kol kas mes dar šio tikslo visiškai nepasiekėme. Bet jeigu mums bus leista pratęsti paskutinių aštuonerių metų politiką, mes su Dievo pagalba greitai sulauksime tos dienos, kuomet skurdas tarp JAV gyventojų bus galutinai išnaikintas. Nėra kitos garantijos prieš skurdą, kaip aprūpinti darbu kiekvieną, visus. Tai ir yra mūsų aukščiausias tikslas“. Įsijungęs į kovą dėl vietos Baltuosiuose rūmuose, vienoje savo kalboje Hūveris taip nusako savo būsimos vyriausybės funkcijas: „Ekonominė veikla vyriausybei yra šalutinis dalykas; jos uždaviniai turėtų būti susijęs su nacionalinės gynybos organizavimu, intrigaciniais darbais, priešinimusi stichinėms nelaimėms. Padrindinis valstybės uždavinys – saugoti piliečių gyvybę ir jų asmeninį turtą“. Baigdamas savo rinkimų kompaniją, pretendentas Niujorke spalio 22 d. kalboje pažymėjo: „Vyriausybinis biznio valdymas – apgaulingas liberalizmas! Kiekviena žingsnis į biznio biurokratizaciją mūsų šalyje apnuodija pačias liberalizmo ištakas – politinę lygybę. Liberalizmas ne biurokratizmo išplėtimui, o apribojimas“... „Individualizmas“, jau aštuonerius metus propaguojama respublikonų partija, kurios viršūnėje dabar stovi pats Hūveris – genijus, teikiantis neabejotinų vilčių. Todėl neatsitiktinai jis triuškinamai įveikė savo konkurentą – demokratų kandidatą, Niujorko valstijos gubernatorių A. Smitą. NAUJASIS PREZIDENTAS – Prezidentas Hūveris 1929 m. kovo 4 d. pradėjo eiti savo pareigas. Žinoma kaip energingas reformatorius ir praktiškas žmogus, jis iki šiol niekam viešai nebuvo pasakęs, nei koks bus naujasis kabinetas, nei kokios numatomos diplomatijos permainos, nei kaip naujasis vadovas mano tvarkyti pribrendusius įvairius vidaus politikos reikalus. Žurnalistų minios visur sekioja naujai išrinktąjį, bet jis tyli. Spaudos atstovai nervinasi – amerikiečiai norėtų, kad prezidentas nebūtų toks paslaptingas ir kad kiekvieną proga papasakotų ką nors nauja ir įdomaus. Prezidentas jau spėjo gauti „Herberto Sfinkso“ pravardę. Senatorius Boras, artimiausias prezidento draugas, daug jam padėjęs rinkimų metu, laikomas realiausiu kandidatu į valstybės sekretorius. Bet paklaustas Boras tik nusijuokė ir pasakė, kad Hūveris pasiūlytų jam ministro vietą tiktai tuomet, jeigu būtų tikras jį atsisakysiant. Daug milijonų moterų balsavo už Hūverį. Todėl buvo manoma, kad į naują kabinetą būtinai paklius bent viena moteris. Vyko net smarkūs ginčai dėl kandidatės. Ir štai pats Hūveris pareiškė, kad jokios moters jo kabinete nebūsią! Tačiau kovo 4 d. Sfinksas prabilo! Jo didžiosios programinės kalbos laukta su didžiuliu susidomėjimu. Kalbėdamas apie amerikiečių aukas per Pasaulinį karą, Hūveris pabrėžė, kad tas karas padidino amerikiečių narsą. Be to, amerikiečiai daug prisidėjo per karą ir po jo prie pasaulio pažangos atkūrimo. Hūveris labai griežtai kalbėjo apie neteisėtą alkoholio pardavinėjimą valstijose. Jis pažymėjo, kad tas nelegalus verslas yra gana plačiai remiamas. Jis kvietė ir ragino visus įstatymą gerbiančius piliečius padėti vyriausybei kovoti su nusikaltimais. Po to Hūveris pareiškė, kad rinkimai patvirtino amerikiečių nusistatymą dėl nuosavybės, pramonės ir prekybos įmonių tvarkymo ir joms vadovavimo. Jos turi būti valdomos privačių organizacijų, o ne vyriausybės įstaigų. Tai yra tinkamiausias amerikiečiams politikos kursas. Pagaliau, anot Hūverio, JAV pažanga ir gerovė turinti būti glaudžiais ryšiais susisieta su visos žmonijos progresu, gerove ir taika. Amerikietiško idealizmo inspiruotas JAV visom išgalėm dalyvauja civilizacijos plėtojime, remia visus naudingus tarptautinius sumanymus ir darbus. Tačiau JAV nesutinka dalyvauti civilizacijos plėtojime, remia visus naudingus tarptautinius sumanymus ir darbus. Tačiau JAV nesutinka dalyvauti tokiose politinėse organizacijose, kurios gali įtraukti amerikiečius į ginčus su kitomis valstybėmis, kaip antai Tautų Sąjungoje. Gegužės 30 d. tautinės šventės „Memorial Day“, skirtos kritusiems dėl tėvynės, proga prezidentas pasakė kalbą, kurioje gvildeno tarptautinio nusiginklavimo klausimą. Tai bene svarbiausia naujos vyriausybės užsibrėžta užduotis. Hūveris toli gražu nėra radikalus pacifistas, kaip pažymi Lietuvos atstovas Vašingtone B. K. Balutis. Priešingai, jo rinkiminėse kalbose ne sykį buvo pabrėžta, kad jis yra „pakankamo apsiginklavimo“ šalininkas. SPAUDA IR PREZIDENTAS – Baltuosiuose rūmuose, kuriuose gyvena prezidentas, yra įsteigtas spaudos biuras. „JAV prezidentas kviečia spaudos atstovus šeštą valandą vakaro pas save“. Toks pranešimas perduodamas telefonais Vašingtone. Prezidentas ne visada kviečia žurnalistus kaip tik šeštą valandą vakaro, būna visaip, bet visada atsižvelgia į labai svarbų momentą: kad tas reikšmingas pranešimas, kurį jis nori perduoti pasaulio spaudai, negalėtų būti panaudotos biržos tikslams... Trys žmonės – „Associated Press“, „United Press“ ir Hersto koncerno atstovai – nuolat būna prezidento priimamajame, jei kuriuo momentu jų prireiktų. Kai žurnalistus kviečia prezidentas; Baltuosiuose rūmuose susirenka apie 100 – 120 Vašingtone akredituotų korespondentų. Bet kuris žurnalistas gali patekti į Baltuosius rūmus. Tam reikia tik jo paties ir jį rekomenduojančio jau akredituoto prie Baltųjų rūmų korespondento parašų. Knygoje, gulinčioje Baltuosiuose rūmuose spaudos biure, galima rasti gausybę prancūziškų, vokiškų, japoniškų, rusiškų, kiniškų, ispaniškų ir kitokių pavardžių. Spaudos biure prezidentui iš dešinės stovi JAV vėliava, o ties ja sėdi prezidento asmeninė sekretorė, stenografuojanti viską, kas biure pasakome. Visiems susirinkus prezidentas duoda ženklą ir kalbos nutyla, o jis arba skaito iš anksto parengtą rankraštį, arba – dažniau – kalba. Kalbai ir pokalbiams pasibaigus, telegrafai ir radijo stotys perduoda visam pasauliui tai, ką pasakė prezidentas. Tolimiausiose JAV vietose po pusvalandžio pasirodo laikraščių ekstra leidimai, o jei tai ką pasakė prezidentas, įdomu Europai ir Azijai, tai po 10 minučių Hūverio žodžiai būna žinomi pagrindinėms pasaulio laikraščių redakcijoms, kurios tą pačią dieną informuoja gyventojus. PREZIDENTO POLITINIŲ JĖGŲ SILPNĖJIMAS – Vos prieš metus respublikonų kandidatas Hūveris buvo su dideliu triumfu išrinktas prezidentu, tačiau dabar, 1930 m. lapkričio 4 d. vykstančiuose rinkimuose į kongresą ir kai kurių senatorių ir gubernatorių perrinkime pergalę švenčia demokratai. Ankstesnio senato ir kongreso sudėtis buvo 56 : 39 ir 300 : 131 respublikonų naudai, o dabar šis santykis jau keičiasi – 47 : 48 ir 219 : 212. Be to, svarbesnėse valstijose, kaip Niujorko, Pensilvanijos, Masačūseto ir kitose, gubernatoriai tapo demokratai. Taigi Hūverio pozicijos po rinkimų žymiai susilpnėjo, nes dabar jo vyriausybei jau ištisus dvejus metus teks su dideliu vargu siekti, kad būtų priimta daugelis svarbių sumanytų įstatymų. Tiesa, JAV prezidentui parlamento pasitikėjimo nereikia. Jis gali vadovauti ir be kongreso pritarimo. Bet vis dėlto priešiškai nusistatęs kongresas, kaip įstatymų leidėjas, gali gerokai trukdyti prezidento veiklai. O senatas, ratifikuodamas (2/3 dauguma) visas su užsienio šalimis pasirašomas sutartis ir net tvirtindamas visų aukštų valdininkų – valstybės sekretorių, diplomatų, aukštų teisėjų – paskyrimas, turi nemažai įtakos ir šalies valdymui. JAV spaudoje pasirodo žinučių, kurios rašomos, kad respublikonų partija dėl pralaimėjimo rinkimuose yra linkusi didoką dalį kaltės suversti savo lyderiui Hūveriui. Ir tai suprantama: už kolektyvines nesėkmes dažniausiai kaltinamas vadas. Minia turi savo „atpirkimo ožį“. Kiekvienam kyla klausimas, kodėl respublikonai pralaimėjo. Hūveriui prikišami trys dalykai: muitų tarifai, ūkio depresija, bei sausasis įstatymas. 1931 m. birželio 17 d. prezidentas pasirašė naują muitų tarifą, paprastai vadinamą Hobulio – Smito tarifu, ir ėmė veikti. Dėl šio tarifo JAV valstybės departamentas jau yra gavęs 220 notų iš 36 valstybių. Pažymima, kad tai aukščiausias pasaulyje muitų tarifas. Pavyzdžiui, 1913 m. pagal Andevudo – Simonsono tarifą muitas vidutiniškai sudarydavo 20 proc. prekių vertės, 1922 m. pagal Makamberio tarifą – 35 proc., o pagal dabartinį siekia 41 proc. Daugelis prekių yra apkrautos 100, 150 proc. vertės ir didesniais muitais. Tiesa, respublikonai visuomet buvo aukštų muitų šalininkai ir paėmę valdžią visą laiką rūpinosi pakelti muitus. Naujam tarifui pradėjus veikti, nedarbas ne tik sumažėjo (o tai Hūveris propagavo), bet dar padidėjo. Padidėjo ir pragyvenimo brangumas, nes gamintojai pamažu pradėjo kelti kainas. Taigi respublikonai, per daug rūpindamiesi gamintojais, bus sau stipriai pakenkę. Suprantama, kad ūkio krizė ir depresijos nebūtų išvengusi valdžia. Bet, žinoma, minia, o ypač priešingoji partija šios logikos nepaiso. Griežtos blaivybės įvedimas neigiamai ir demoralizuojančiai paveikė JAV visuomenę, nes sudarė palankias sąlygas pažeisti įstatymus. Nemaža amerikiečių dalis pasidarė kontrabandininkais bei slaptais degtindariais. Pavyzdžiui per 1930.07.01 – 1931.07.01 laikotarpį JAV prohibicijos agentai kratų metu atėmė iš amerikiečių 183 300 galonų (1 galonas – 3,8 litro) degtinės ir 5 000 000 galonų alaus. O kiek buvo iš gerta – niekas jau nebeskaičiuos! Už sauso įstatymo laužymą buvo suimta 700 000 žmonių, skirta 38 000 baudų, kurių bendra vertė 5 511 000 dolerių. 29 000 prasižengėlių buvo nubausti kalėti. Konfiskuota 21 375 degtinės varymo aparatų, 27 800 alaus virimo katilų ir 8 269 automobiliai, kuriais buvo vežami svaigalai. Daugelis senatorių, kongresmenų ir gubernatorių didele balsų dauguma buvo išrinkti dėl to, kad aiškiai stojo prieš blaivybę. Pirmieji šiuos šūkius iškėlė demokratai, ir jie laimėjo. Garliavos Jonučių vidurinė mokykla HERBERTAS KLARKAS HŪVERIS PARENGĖ: Lina Tverskytė GARLIAVA 2004 TURINYS Trumpa biografija Kandidatas į JAV prezidentus Naujasis prezidentas Spauda ir prezidentas Prezidento politinių jėgų susilpnėjimas Kaip saugomas JAV prezidentas Krizės kontrastas Europa nenori mokėti karo skolų Hūveris grįžta į politiką Mintys apie H. K. Hūveris Naudota literatūra NAUDOTA LITERATŪRA: „100 Įtakingiausių žmonių“, „ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“, „Lietuvių enciklopedija“ KAIP SAUGOMAS JAV PREZIDENTAS – Baltuosiuose rūmuose yra trys kambariai, pavadinti „įtariamųjų galerija“. Čia renkamos nuotraukos ir biografiniai duomenys tų žmonių, kurių pasirodymas netoli prezidento gali jam būti pavojingas. 1931 m. vasario mėn. galerijoje buvo užregistruota 50 000 pavardžių ir nuotraukų, suriktų slaptojo departamento, kurio žinioje yra Hūverio apsauga. Dauguma žmonių, patekusių į galimų nusikaltėlių katalogą, to gal ir neįtaria. Slaptasis departamentas surašo visus komunistus, anarchistus, maniakus, fanatikus, silpnapročius ir chuliganus, kurie gali pasikėsinti į prezidentą arba padaryti kokį kenksmingą darbą. Kasdien prezidento vardu ateina nusiskundimų, grasinimų, ir pagal laiškus slaptasis departamentas surengia slaptą, bet labai rūpestingą tyrimą. Jei tyrimai parodo, kad laiško autorius yra be pusiausvyros arba labai smarkaus temperamento, rodančio, kad žmogus gali mėginti savo žodžius įgyvendinti, tuomet slaptieji agentai nejučiomis jį nufotografuoja, o visus duomenis apie jį surašo į tam tikrą kortelę. „Galimus nusikaltėlius“ surašinėti reikia dar ir tam, kad pagal tradiciją kiekvienas JAV pilietis gali ateiti į Baltuosius rūmus paspausti prezidentui ranką. Pagal demokratines tradicijas prie Baltųjų rūmų nėra ginkluotos sargybos. Tiesa, kieme stovi du policininkai, bet tai jokia apsauga. Jie turi šalmus ir gumines lazdas. Svečias laisvai gali patekti į kiemą, užlipti laiptais ir įeiti į prezidento patalpas. Laukiamąjį nuo prezidento kabineto skiria tik du nedideli kambariai. Laukiamajame svečią sutinka vienintelis policininkas. Svečio likimas priklauso ne nuo jo atsakymo į policininko klausimus, o nuo to, kokį jis padarys įspūdį policininkui ir toms trims poroms akių, kurios pro slaptus langelius sienoje mato kiekvieną jo judesį laukiamajame. Policininkas ir nematomi stebėtojai atmintinai žino visus asmenis, suregistruotus kataloge. Jei kartais užmiršta svečio maloniai paprašo palaukti, o tuo metu „įtariamųjų galerijoje“ ko reikia pasiteiraujama. Jei svečias sukelia įtarimą, policininkas paspaudžia nepastebimą mygtuką. Nežinia iš kur laukiamajame atsiranda būrys stiprių vyrukų, kurie svečiui geruoju pasiūlo išeiti lauk, o pasipriešinus išmeta gatvėn jėga. KRIZĖS KONTRASTAI – Atvykusiajam į Niujorką ar kitą didmiestį į akis krinta įdomūs vaizdai: ant kiekvieno kampo stovi nuskurdę žmonės ir pardavinėja obuolius po 5 centus už kilogramą. Obuolius maža kaina tiekia stambios korporacijos. Juos pirkti skatina neįprastas skelbimas: „Valgysi obuolius – nereikės gydytojų lankyti“. Traukiniu ar tramvajumi važiuojant, į vagono vidurį išeina pora vyrų ir dainuoja dainas. Po to apeina su kepure vagoną, niūriems žmonėms pasyviai žiūrint. Einant gatve, vyrai, moterys, vaikai išsigandusiai veidais stabdo praeivius ir prašo 5 centų kavos puodukui ar bandelei. Šaltą dieną gatvėmis vaikšto žmonės be kepurių ir be apsiaustų, suveltais plaukais. Parkuose ant visų suolų nakvoja benamiai, jie praleidžia naktis geležinkelių ir autobusų stotyse, garažuose, visur, kur tik juos kas įleidžia. Gubernatorių įsakymu benamiams leidžiama nakvoti sporto salėse, o kariuomenės jiems parūpina lovas ir antklodes... Tuo tarpu miestų valdžios įstaigose viešpatauja baisi ekstravagancija. Pavyzdžiai, Niujorko miestui pritrūko pinigų apmokėti einamosioms sąskaitoms. Kreiptasi į bankininkus paskolos. Bankininkai pareikalavo taupumo. Nuo ko pradėti taupyti? Apkarpomos algos miesto departamentų vadovai irgi po keliasdešimt tūkstančių dolerių. Visi turi po kelis valdiškus limuzinus ir šoferį, privačius sekretorius ir stenografes ir t.t. EUROPA NEBENORI MOKĖTI KARO SKOLŲ – Pasaulinė ekonominė krizė prispaudė ir senojo žemyno finansus. Prisiėjo Hūveriui 1931 m. birželio 20 d. įvesti moratoriumą vieniems metams, atidedant reparacijų ir valstybių skolų Jungtinėms valstijoms mokėjimus. Vėliau tuo pasinaudojo Europos valstybės ir nutarė nebemokėti savo skolų Amerikai. Tokia padėtis privertė JAV prezidentą oficialiai 1932 m. gruodžio mėn. padaryti pranešimą senate ir kongrese. JAV spauda publikavo šią kalbą. Pažymėdami, kad karo skolos Jungtinėms Valstijoms yra didelės svarbos klausimas, prezidentas pareiškė: „Mes 1932 m. nesiėmėme atidėtų skolų mokėjimo“, kitaip būtų kilęs pavijus susitarimams. Mat kiekviena valstybė pradėtų reikšti savas pretenzijas, reikalaudama peržiūrėti sutartis. Atsirastų puikus pretekstas savo skolas Amerikai traktuoti kaip Vokietijos reparacijas ir jas perkelti Jungtinėms Valstijoms. JAV vyriausybei būtų sunku paaiškinti savo piliečiams, kodėl ji negali išgauti iš Europos valstybių skolų. Tuo tarpu Vokietija yra labiausiai krizės pakirsta šalis. Prezidento nuomone, tautinis interesas reikalauja nesileisti į jokias derybas tuo klausimu, kol nesumokės visos šalys. Gruodžio mokėjimus įnešė Anglija, Čekoslovakija, Lietuva ir t.t., o nemokėjo Prancūzija, Lenkija, Estija ir kitos. Prezidento nuomone, visos šalys ir šiuo sunkiu metu gali rasti pinigų atsiskaitymui su JAV. Mat šių šalių metiniai mokėjimai sudaro mažiau nei ketvirtadalį lėšų, skiriamų savo šalies ginklavimuisi. Be to, JAV turistų paliekami pinigai ir išeivių siunčiamos sumos į pirmąją savo tėvynę gali visiškai padengti metinių skolų Amerikai sumokėjimą. Galima skolų klausimą sieti ir su prekybos sutarčių, kurios turėtų privalumų amerikiečiams, pasirašymui. Prezidentas siūlo diskutuoti ir sieti skolų klausimą su svarbiomis tarptautinėmis problemomis, kaip kad nusiginklavimas ir ekonominės sankcijos. Pažadėjo sudaryti tam reikalui specialų organą, kuris svarstys šias problemas. Pasaulio skolos ekonomine prasme JAV yra labai reikšmingos. Kalbamuoju laikotarpiu kaip nurodoma Lietuvos pasiuntinybės pranešime iš Vašingtono, skola yra didesnė nei 11 mlrd. dolerių. Iš to JAV kasmet gauna 250 mln. Dolerių įmokų procentais ir dalimis skolų. Tai rimta parama krizės apimtom JAV, o tuo pačiu sunki finansinė prievolė Europos valstybėms. HŪVERIS GRĮŽTA Į POLITIKĄ – Buvęs 62 metų prezidentas vėl sumanė grįžti į politiką. Jis tvirtai tiki savo laimėjimu būsimoje kovoje dėl prezidento vietos. Po 1932 m. pralaimėjimo jis kurį laiką atsiskyręs gyveno mažame Kalifornijos miestelyje, kuriame turi ūkį. Bet ilgai čia neišlaikė ir vėl pradėjo rodyti ankstesnį aktyvumą. Jis ne kartą griežtai kritikavo Ruzvelto „smegenų trestą“ ir jau nebuvo nušvilpiamas. Tai jį padrąsino. Dabar Hūveris aktyvus kaip niekad! Daug laiko jis praleidžia traukiniuose, viešbučiuose, automobiliuose. Jis mielai priiminėja kvietimus į banketus, kur sako kalbas. Jis leidžiasi fotografuojamas, pozuoja kino kronikai. Hūveris per pusketvirtų metų paseno, pražilo. Bet jo veide jau nematyti nusivylimo ir skausmo, kurie jį buvo išvagoję paskutiniais prezidentavimo metais, kai JAV nebuvo nepopuliaresnio už jį žmogaus. Tuomet jis buvo kaltinamas viskuo. Žmonės siuntė jam prakeikimus... Tiesa, dar, kaip kalbama, jis nenori rizikuoti, nes F. D. Ruzveltas šiemet labai stiprus. Bet užtat per 1940 m. rinkimus jis jau bandys jėgas. Paklaustas, ar jis žino, ko nori šių dienų amerikietis, Hūveris nusišypso: „Kas rytas į namus laiškanešys atneša krūvas laiškų. Jie ateina iš visur. Aš visus skaitau ir į visus atsakau. Man teko pasamdyti net specialų sekretorių. Žmonės savo nuomonę reiškia įvairiai. Yra tokių, kurie teikia patarimus, kaip išgelbėti pasaulį nuo katastrofos, kiti kviečia mane pažvejoti. Daugelis atsiprašinėja už 1932 metų koliojimus. Beveik visuose laiškuose esu raginamas vėl kandidatuoti į prezidentus. Kiekvienas jų gauna mano atsakymą. Tai brangus malonumas!” Hūveris davė suprasti, kad pagal įstatymus buvusių prezidentų našlės naudojasi paštu nemokamai. Bet ne buvę prezidentai! Hūveris, buvęs 31-uoju prezidentu, yra vienintelis gyvas buvęs prezidentas, tuo tarpu kai dar tebegyvena 4 prezidentų našlės, kurios naudojasi visomis privilegijomis. Mintys apie H. K. Hūverį „ Hūveris žymiausias mūsų laikų pramonės ir valstybės veikėjas, ir jo išrinkimas prezidentu būtinas tam, kad pramonės ir verslo klestėjimas, kuriam jis padėjo pagrindus, būtų toliau reikiamai išplėtotas ir stabilizuotas.“ (JAV kalnakasių profsąjungos lyderis D. Liuisas, 1928 m) „Prezidentas Hūveris ir jo vyriausybė, kurios 2/3 sudarė stambiausių monopolininkų atstovai, gavo niekuo neapribotą laisvę įgyvendinti savo doktrinas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!