Lito istorija

Pinigai – valstybės nepriklausomybės ir galybės simbolis. Lietuvai XXa. buvo labai sunkūs. Įvairių karo negandų bei okupacijų kankinama nykštukinė valstybė sugebėjo išlikti nepriklausoma ir sukurti savo stiprią ir pastovią valiutą.
Atsigręžus į tautos istoriją, padidėjo visuomenės domėjimasis Lietuvos Respublikos piniginiu vienetu – litu. Diskusijose apie litą nemaža euforijos, jo pavertimo legenda, o tai iš dalies nulemia literatūros, informacijos stoka. Kartais sunku teisingai interpretuoti įvykius, nes dokumentų apie to meto įvykius nėra išlikę labai daug, o ir išlikę kartais neatskleidžia tiesos. Stengiamasi kuo daugiau sužinoti apie lito atsiradimą, vystymąsi, prisiminti skaudžias istorijos pamokas ir kartu pasidžiaugti, kad litas išliko iki dabar.
Šiuo darbu stengiausi trumpai apžvelgti svarbiausias Lietuvos Respublikos pinigu – litu istorijos akimirkas bei kuo daugiau sužinoti apie jų atsiradimą.
Per Pirmąjį pasaulinį karą smarkiai nukentėjo Lietuvos ūkis. Karo pradžioje daugelis pramonės įmonių, bankai buvo evakuoti į Rusijos gilumą. Ūkį alino Lietuvos teritorijoje vykę mūšiai, kaizeriniai okupantai. Todėl apmirė pra­monė, transportas, dirvonavo nedirbama žemė. Pirmaisiais nepri­klausomybės metais Lietuvai teko ginklu apginti savo teisę į valsty­bingumą. Centrinio banko steigimu, savų pinigų įvedimu susirūpinta tik tada, kai buvo atremta užsienio grėsmė, pradėjo atsikurti ūkis.
Lietuvoje cirkuliavusių ostpinigių vertė ėmė katastrofiškai kristi. 1921 m. vasaros pabaigoje Vokietijos markės vertė sudarė vos 2,2 proc. jos aukso pariteto. Kadangi su marke buvo susieti ostpinigiai, progresyviai didėjo jų nuvertėjimas, trikdęs bankų veiklą, sunkinęs biudžeto sudarymą ir bloginęs gyventojų materialinę padėtį. Kiekvieną mėnesį tarnautojams prie algos skiriami vis didesni infliacijos priedai (50-75-100 proc.) negalėjo lenktyniauti su įsisiūbavusia hiperinfliacija.
Lietuvos Vyriausybė siekė derybomis su Vokietija susitarti dėl pinigų unijos su ja nutraukimo sąlygų ir nacionalinio banko įkūrimo, savų pinigų įvedimo. 1922 m. vasario 27-kovo 9 d. vyko vokiečių-lietuvių finansų derybos "Dėl pinigų sistemos klausimų suregu­liavimo vokiečių karinės okupacijos Lietuvoje metu". Jose dalyvavo Vokietijos vyriausiasis vyriausybės patarėjas Grafenhorstas ir Rechsbanko direktorius Dreyse, o Lietuvos Vyriausybės delegacijai - J. atstovavo Jazdauskis, J. Vileišis, L. Soloveičikas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!