Literatūros rašinių temų apžvalgos

Individo maištas Maištas – tai pasipriešinimo forma. Maištas yra kraštutinis žmogaus pasirinkimas, nes maištauti neįmanoma neturint priežasties. Kai priežastis ir motyvai aiškūs, tai maištavimas tampa prasmingesnis . Kartais žmogus maištauja, besiremdamas tik savo emocijomis, o ne svariais argumentais bei motyvais. Tad maištavimo esmė suprantama. Svarbu suvokti, koks yra maišto tikslas. Galima apmąstyti, kokia yra maišto forma. 1. Maištas prieš sistemą, maištaujantis tampa auka, pasirenkami slapto pasipriešinimo būdai (Sofoklis „Antigonė“, „Prikaltasis Prometėjas“) 2. Atviras maištas prieš sistemą ( blogį) nulemia tragišką maištaujančio individo likimą (Jonas Biliūnas „Liūdna pasaka“, B.Krivicko eilėraščiai) 3. Grėsminga situacija, kai maištaujantįjį užvaldo emocijos (Baironas „Kainas“). 4. Maištas prieš sistemą įgauna savidestrukcijos bruožų (J.Kunčinas „Tūla“) 5. Beprasmiškas abejingumas kaip maišto forma – kelias į susinaikinimą ( A.Kamiu „Svetimas“) 6. Tradicijas laužantys menininkai atveria naujas požiūrio į pasaulį galimybes. (pvz., impresionistai) 7. Žymiausi visų laikų maištininkai – Pugačiovas, Razinas, Garibaldis, Spartakas. 8. Maištingos idėjos gali pakeisti visą pasaulį, skaitina progresą ( Liuteris, Kopernikas) Vienišumas ir meilė Priežasčių jaustis vienišam yra pačių įvairiausių. Dažnai vienišumą žmogus išgyvena, kai jaučiasi nevertinamas, neišklausomas, jo nesupranta, nepaisoma jo nuomonės. Kitaip sakant, vienišumas dažnai kyla žmonėms, kurie jaučiasi niekam nereikalingi. Taip jaučiamės ir tada, kai iš savo artimo žmogaus nesulaukiame supratimo, psichologinio palaikymo. „ Vienatvė išdegina sienas“, - sakė vienas prancūzų rašytojas. Meilė galėtų tapti išsigelbėjimu vienišam žmogui. 1. Nusivylimas meile tik dar labiau pagilina vienatvę (Šekspyras „Hamletas“ Ofelija). 2. Net nelaiminga meilė gali nuskaidrinti vienišo žmogaus kasdienybę (J.Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“ Mykoliukas, I.Šeinius „Kuprelis“). 3. Vienišas žmogus ilgisi artimo žmogaus, sielos draugo ( Maironis „J.St.“, „Ant Drūkšės ežero“) 4. Du vieniši žmonės supranta vienas kitą be žodžių, meilė leidžia patirti būties pilnatvės ir artumo su kitu žmogumi jausmą (J.Kunčinas „Tūla“). 5. Meilė tegali iš vienatvės išvaduoti („Žmogus gali būti vienišas, nors ir daugelio būtų mylimas, kol jis vienam žmogui nepasidarys mieliausias“, - rašė savo dienoraštyje nacių sunaikinta jauna žydaitė Ana Frank.) Žmogus ir gamta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Patackas knygoje „Litua“ rašė: „Esame girios žmonės, visa, kas susieta su jos ypatingu pasauliu, paslaptingu, gaubiančiu tarsi motinos įsčios, iš kurių mes gimėm, yra giria.Ne lygumos, ne kalnai, o būtent giria. Giria yra mūsų motina.“ Jis teigė, kad lietuviai kūrė savitą gamtoieškos civilizaciją. Gamta suprantama ir kaip peizažas, ir kaip žmogaus prigimtis. Kalbama apie įvairius gamtos ir žmogaus santykių aspektus: tolima praeitis – mitinė, agrarinė pasaulėjauta; modernesnė epocha – mitinės sąmonės skilimas; naujųjų technologijų pasaulis, kuriame žmogui gamta iš esmės tarsi nereikalinga 1. Gamta – tobula, Dievo sukurta tvarka, kurios dėsniams turi paklusti žmogus (K.Donelaitis „Metai“, Sarbievijus „Pauliui Kozlovijui“) 2. Gamta – gyvybės reiškėja (J.Radvanas, K.Donelaitis, A.Baranauskas, M.Katiliškis) 3. Gamta – grožio, įkvėpimo šaltinis (A.Mickevičius, A.Baranauskas) 4. Individo tapatinimas su gamta suvokiamas kaip tautinio charakterio ypatybė ( Maironio poezija, J.Tumas-Vaižgantas). 5. Žmogaus gamtiškoji prigimtis yra natūrali, bet dažnai suvokiama kaip grėsminga (J.Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“, M.Katiliškis „Miškais ateina ruduo“). Istorinio likimo suvokimas Tautos likimas yra visiem bendras ir drauge kiekvienam asmeniškas. Stipriai tai pajuntama, kai tautą ištinka skaudi lemtis. Ramus ir laisvas gyvenimas, kuris galėjo kai kam rodytis individualus, nesusietas su visa tauta, staiga pakinta dėl visą tautą ištikusios kančios, persekiojimų ir tremties, dėl visos tautos sukrėtimo ir nelaisvės. Filosofas Antanas Maceina teigė:„Tauta yra padaras trijų pagrindinių veiksnių: rasės, gyvenamosios aplinkos ir istorinio likimo. Bet jų įtaka nėra vienoda jau tik dėl to, kad jie priklauso skirtingiems gyvenimo laipsniams. Rasė ir gyvenamoji aplinka yra prigimties dalykai, istorinis likimas kultūros. Rasė ir aplinka palenkia tautą evoliucijai, istorinis likimas - kūrybai. 

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!