Literatūros kūrinių temų analizavimas

Poemoje gamta atlieka didaktinę funkciją. Gamta moko kuklumo, pamaldumo, darbštumo (visa tai galima pastebėti kuomet yra aprašomi paukščiai, kurie ir atspindi šias vertybes, šiuos pamokymus. Lakštingala – kuklumas, dėl jos skurdaus apdaro, kuklios išvaizdos. Gandras – darbštumas, nes atstato namus. Paukščiai pasirinkti mokyti pamaldumo, nes jie yra arčiausiai Dievo). Poemoje minimos gamtos centras – Saulė, nes nuo jos priklauso tiek žmogaus, tiek gamtos ritmas. Apšvietos epochos poemoje gamta yra personifikuojama, naudojama daug epitetų, perkeltinės prasmės žodžių.
Anot K.Donelaičio, žmogus ne tik gali, bet ir turi mokytis iš gamtos. Poemoje gamta moko darbštumo, kuklumo, pamaldumo.
Kaip kito žmogaus santykis su gamta?
A.Baranauskas poemoje „Anykščių šilelis“
Poemoje vaizduojama gamta, kurios jau nebėra, ji išnaikinta. Girai išauga tarsi į laisvo gyvenimo simbolį. Vaizduojama kaip miškas keičiasi, nyksta ir vėl atauga, todėl gamta yra sugretinama su tėvyne. Poemoje gamta siekia pagonybės laikus ir baigiasi carinių pareigūnų savivalės aktu. Poemoje medžiai yra siejami su dramatišku likimu (Eglė, sedulėlė, jos siejamos su tautosaka). Gamtos vaizdavime atsispindi tautosakos motyvai (išryškėja pasaka „Eglė žalčių karalienė“). Atskleidžiamas stiprus ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Žmogaus ir gamtos dvasinis ryšys padeda atskleisti tautinio charakterio bruožus.
Anot A.Baranausko, žmogaus santykis su gamta kito radikaliai. Jau kūrinio pradžioje yra įžvelgiamas senojo miško lyginimas su dabartiniu, teigiant, kad miškas yra nebetoks gražus bei turtingas:
Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!
-Pabrėžiamas būtasis laikas.
GAMTA
Kaip kito žmogaus santykis su gamta?
M.Katiliškis psichologiniame romane „Miškais ateina ruduo“
Romane gamta nebėra tokia svarbi, ji yra naikinama (miškas – tik pasipelnymo šaltis). Miško naikinimas yra fatališkai siejamas su kūrinio veikėjų likimais.
M.Katiliškio romane (panašiai kaip ir A.Baranausko poemoje) gamta nebėra tokia svarbi. Romane gamta tampa pasipelnymo šaltinis, o ne vieta, kur žmogus gali pajusti dvasinį ryšį su gamta.
MAIŠTAS
Kodėl pasauliui reikia maištininkų?
A.Kamiu romanas „Svetimas“
Anot Kamiu, maištas padeda pakeisti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!