Populiarių rašinių temų nagrinėjimas

,,SUSVETIMĖJIMO TEMA" A. Škėma „Balta drobulė“ – Emigrantas Antanas Garšva jaučiasi svetimas industrinei (vartotojiškai) Niujorko visuomenei. Antanas Garšva lygina save su akacijos krūmu, kuris persodintas negali priaugti svetimoje dirvoje, tapatina save su Kristumi – kūrėju, kuris taip pat nebuvo reikalingas visuomenei. Garšva pasmerktas vienatvei ir ilgesiui dėl jaučiamo dvilypumo – mąsto lietuviškai, bet yra priverstas gyventi angliškai kalbančioje visuomenėje. Veikėjas jaučiasi atitolęs tiek nuo gamtos, tiek ir praradęs ryšį su pačiu savimi. Susvetimėjimo jausmą sustiprina ir bukinanti aplinka bei liftininko darbas, liga (sumišusi ir suskilusi Garšvos asmenybė) bei tiek asmeninės, tiek istorinės aplinkybės. Beprotybė tampa vieninteliu būdu apsisaugoti nuo žlugdančios aplinkos ir grįžti į pirmapradę būseną. Antanas Garšva atlieka „sizifišką“ (beprasmį) darbą. Emigranto lemtis nebuvo svetima ir pačiam Antanui Škėmai (išvyko į JAV Antrojo pasaulinio karo metais), tad jam meistriškai pavyko atskleisti Tėvynės ilgesio (dėl negalėjimo pritapti) temą. F. Kafka „Metamorfozė“ – Gregoras Zamza, pavirtęs vabalu, tampa svetimas artimiausiems žmonėms – savo šeimai. Šeimai jis svarbus tik tiek, kad uždirbtų pinigus ir aprūpintų šeimą. Susidūręs su absurdiška visuomenės sistema, žmogus nėra pajėgus jai pasipriešinti. Individas, atsidūręs beviltiškoje situacijoje, yra paliekamas pačių artimiausių žmonių, net tampa jiems našta, todėl susvetimėjimas veda į vienatvę. Net ir šeima Gregorui primeta kaltės jausmą, nors iš tiesų jis nėra niekuo nusikaltęs ir nieko netinkamai nepadarė. J. Biliūno „Ubagas“ – Petras Sabaliūnas yra atstumtas savo sūnaus, kuriam svarbiau materialiosios vertybės negu dvasinės, taip praranda savo namus. Tad čia akivaizdus susvetimėjimo jausmas šeimoje. Užuojauta skriaudžiamiesiems, nelaimingiems – pagrindinė Jono Biliūno moralinė ir estetinė nuostata. Novelėje liūdnas abiejų veikėjų – pasakotojo ir Petro Sabaliūno likimas: parvažiavęs tėviškėn sergantis pasakotojas likęs vienas brolio namuose, o sūnaus išvarytas tėvas yra priverstas vaikščioti pakiemiais. Sabaliūnas nekaltina savo sūnaus, oriai išgyvena savo nelaimę, tačiau sielojasi, nes patirtą skriaudą suvokia bendriau: pamirštama priedermė seniems tėvams, šeimoje paminamas žmoniškumas. Pasakotojas jautrus, pajunta kaltės visuotinumą: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!