J. Aisčio eilėraščio "Katarsis" nagrinėjimas

Modernizmo krypties rašytojams, ypač poetams, be žmogaus santykio su išoriniu ir vidiniu pasauliu, svarbus tapo santykis su pačia kūryba bei menu. Neoromantizmas kaip priešpriešą realizmui iškėlė romantines vertybes – jausmą kaip gyvenimo stimulą ir atvirumą. Neoromantikų kūryba dažnai ir gimdavo iš skausmo ir noro jį išlieti. Kūrybą kaip kančios transformaciją lietuvių eleginės (eleginis – graudus) lyrikos klasikas Jonas Aistis pavaizdavo eilėraštyje „Katarsis“. Pirmoji strofa ir tolesnis kūrinio tekstas atskleidžia dvilypį kontekstą – antikinį ir biblinį. Tragedijos poveikio – katarsio – teorija persipina su Senojo Testamento motyvu – kruvina ir nekruvina aukomis Dievui – kuris naudojamas Romantizmo poeto Džordžo Bairono poetinėje dramoje „Kainas“.
Jono Aisčio eilėraštyje „Katarsis“ kalba lyrinis subjektas – poetas, atskleidžiantis meno kainą ir tikslą. Didelę kūrėjo kančią nurodo metafora „kruvina auka“ – rašytojas dalį savęs aukoja kūrybai, o ta auka asocijuojasi su kančia, yra skausminga kūrėjui. Tačiau tikrąją kūrybos ir meno galią labiausiai jaučia skaitytojas. Į jį kreipiasi lyrinis „aš“: „Nusiplauk...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!