Eilėraščio nagrinėjimas - Kaštanas pradeda žydėt (Radauskas)

Eilėraščio nagrinėjimo planas Henrikas Radauskas Kaštanas pradeda žydėt Velniop nueina aukštas menas, Ir nebegalima liūdėt, Kada pavasarį kaštanas Už lango pradeda žydėt. Jis verčia lyti karštą lietų Ir pūsti vėjus iš pietų, Jis žydi taip, kad išsilietų Kaip upės širdys iš krantų, Kad nuo stalų nulėktų knygos, Kad alptų tvankūs vakarai, Kad imtų siausti tokios ligos, Kurių nežino daktarai, Kad viskas degtų ir putotų, Kad paukščiai švilptų, kol užkims, Kad naktį motinos raudotų, Namo negrįžtant dukterims... O medžiuos dega tylios žvakės - Baltuos žieduos rausvi taškai, - Ir pareini namo apakęs, Ir plunksna rašalą taškai. 1.Eilėraščio pavadinimas Tiesioginė reikšmė – pradeda žydėti kaštonas. Perkeltinė reikšmė – prasideda pavasaris, atgimsta gamta. 2.Eilėraščio tema Eilėraštis kalba apie gamtos poveikį žmogui, pavasarį, gamtos atgimimą (,, O medžiuos dega tylios žvakės - / Baltuos žieduos rausvi taškai <...>“), kokią reikšmę jis gali turėti, kaip paveikia gyvybę Žemėje, išbudina žmogų, jam suteikia naujų jėgų šiuo atveju kūrybai: ,,Ir pareini namo apakęs, / Ir plunksna rašalą taškai.“ 3.Eilėraščio nuotaika (cituoti). Eilėraščio nuotaika – pakili, džiaugiamasi atėjusiu pavasariu: ,,Ir nebegalima liūdėt, / Kada pavasarį kaštanas /Už lango pradeda žydėt.” 4.Eilėraščio kompozicija Pirmas posmas prasideda neigimu (,,Velniop nueina aukštas menas“) ir iškart pereinama prie žinios apie gamtos atgimimą ir kaip jis žmogų atgaivina, pradžiugina: ,,Ir nebegalima liūdėt, / Kada pavasarį kaštanas / Už lango pradeda žydėt)“. Antrajame posme ima veikti poetinės transformacijos, norima pabrėžti, koks galingas yra pavasaris, vaizduojamas gamtos šėlsmas: ,,Jis žydi taip, kad išsilietų / Kaip upės širdys iš krantų.“ Trečiajame posme šis šėlsmas nesiliauja, braunasi į žmogaus gyvenimą, įgyja dar daugiau galių: ,,Kad nuo stalų nulėktų knygos, / Kad imtų siausti tokios ligos, / Kurių nežino daktarai <...>.“ Ketvirtajame posme pasiekiama kulminacija, šėlsmas pasiekia aukščiausią tašką, apima viską – taip pavaizduojama, koks galingas gali būti gamtos atgimimas: ,,Kad viskas degtų ir putotų, <...> Kad naktį motinos raudotų <...>“. Strofa užbaigiama daugtaškiu – veiksmas nurimsta. Penktajame posme grįžtama prie kaštono žydėjimo, jo grožio, atskleidžiama, kokią įtaką pavasaris padarė lyriniam subjektui kūrėjui – pastarasis, pradžioje ,,velniop“ pasiuntęs meną, grįžta prie jo, nes buvo įkvėptas gamtos grožio. 5.Eilėraščio žmogus Eilėraščio žmogus – kūrybos žmogus (,,Ir plunksna rašalą taškai.“), yra lengvai pakylėjamas gamtos, jaučia ryšį su ja, jos galią, kai ji atgimsta, jis, atrodo, atgimsta pats, nebelieka vietos negatyvioms emocijoms: ,,Ir nebegalima liūdėt, / Kada pavasarį kaštanas / Už lango pradeda žydėt.“ 6.Keliamos problemos. Koks svarbus žmogui yra pavasaris? Kokią reikšmę turi gamtos atgimimas? Ar bundanti gamta gali pažadinti kūrybiškumą žmoguje? Kas paskatina žmogų atgimti? 7.Eilėraščio kalba Tvankūs vakarai – epitetas, suteikia vaizdingumo, aiškumo. ,,O medžiuos dega tylios žvakės“ – metafora, vaizdingai atskleidžia kaštonų žydėjimą. Nulėktų knygos – vaizdingas veiksmažodis, raiškiai nusako veiksmą, jį pagyvina. ,,Kad paukščiai švilptų, kol užkims“ - hiperbolė, ja sustiprinamas įspūdis, neįmanomas paverčiamas įmanomu. ,,Kad alptų tvankūs vakarai“ - įasmeninimas, taip pat sustiprina įspūdį apie pavasario galią. 8.Vertybės: kūryba, įkvėpimas, gamta, pavasaris, atgimimas, gamtos grožis ir galia, jos ryšis su žmogumi. 9.Eilėraščio apibendrinimas Eilėraštis priklauso rinkiniui „Strėlė danguje“, išleistam 1950 m. Čikagoje, bet dalis šio rinkinio eilėraščių buvo parašyta poetui dar gyvenant Lietuvoje. Tuo metu jis išsilaikė iš fizinio darbo. Aptartame eilėraštyje ,,Kaštanas pradeda žydėti“ atsispindi šie Radausko kūrybos bruožai: paradoksalumas (,,Kad imtų siausti tokios ligos, / Kurių nežino daktarai“), dinamiškumas (,,Kad nuo stalų nulėktų knygos“), poetinė transformacija (,,Jis žydi taip, kad išsilietų / Kaip upės širdys iš krantų,“), gamta – pavasaris – tampa veikėju, lyrinis subjektas – stebėtojas, eilėraštyje veikia ir kiti veikėjai (Kad naktį motinos raudotų, / Namo negrįžtant dukterims...).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!