Maironis ,,Nuo Birutės kalno’’. Eilėraščio nagrinėjimas

Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl - nežinau; Vien tik vėtrų prašau, kad užkauktų smarkiau: Užmiršimo ramaus ir tarp jų nematau, Betgi trokštu sau marių prie šono arčiau. Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu; Jis kaip audrą nujaus mano sielos skausmus; Paslapties neišduos savo veidu tamsiu Ir per amžius paliks, kaip ir aš, neramus.
Eilėraštyje ,,Nuo Birutės kalno" per gamtos vaizdą atskleidžiamas eilėraščio žmogaus vidinis pasaulis. Lyrinį aš jaudina ryšys, kurį jis junta tarp savęs ir gamtos. Jis jaučiasi nusiminęs, draskomas troškimų, kuriuos varžo vienatvės jausmas: ,,Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu". Tačiau vienintelė jūra, kuri yra dažnas romantizmo simbolis, supranta vienišo žmogaus kančias, išklauso jo paslapčių ir paskandina jas bangose. Lyrinis subjektas- tai kenčiantis žmogus, norintis nusimesti vienatvę, būti išklausytas, tačiau nusiraminimą atrandantis tik gamtos draugijoje- šiuo atveju Baltijos jūros.
Lyrinis aš
• Lyrinis subjektas kenčia vienatvės skausmą, kuris...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!