Maironis „Nuo Birutės kalno“ (interpretacija)

Tėvynės grožis, jos kraštovaizdis, skaudus jos likimas – svarbios Maironio kūrybos temos. Romantikai mėgo kraštovaizdį, jautė, kad jis lemia tautos charakterį ir kartu jį atspindi. Maironis, anot V. Daujotytės, eilėraščiais kūrė Lietuvos poetinę istoriją ir poetinę geografiją.
Eilėraštyje ,,Nuo Birutės kalno“ Maironis atskleidžia ryšį su gamta, Palanga, kurioje lankydavosi kiekvieną vasarą. Eilėraštyje žmogaus išgyvenimai ir jausmai siejami su jūra - Baltija. Pirmame posme lyrinis subjektas – objektas „Tu“, lyriniai išgyvenimai reiškiami invokacijos būdu. Sakoma, jog jūra išsisupus plačiai, lyrinis subjektas nori, jog jam užlietų krūtinę šalta banga, nori galios išreikšti savo jausmus. Šiame posme išreiškiami prašymai, širdies troškimai: „Man krūtinę užliek savo šalta banga/ Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis,/ Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!”. Naudojami retoriniai sušukimai: „Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!”. Pradedamas kurti neramios Baltijos jūros įvaizdis: „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis“. Antrame posme kalbama pirmu asmeniu, lyrinis subjektas – „Aš“. Lyriniai išgyvenimai išsakomi tiesiai. Sakoma, jos lyrinis subjektas ilgėjosi jūros, norėjo išgirsti jos ošimą ir, kad tik jūra gali suprasti šį troškimą, nes nenutildo bangų. Šiame posme parodomas ryšys su gamta („Kaip ilgėjaus tavęs, begaline plati!“), jausmai (ilgesys). Naudojami epitetai –begaline, plati, paslaptingų. Jais siekiama sustiprinti jūros įvaizdį, galią. Taip pat retoriniai sušukimai: „Kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!