J. Aisčio eilėraščio ,,Peizažas" analizė

Eilėraštis pradedamas plačios erdvės vaizdu. 1 eilutėje akcentuojamas detalės: laukas, pieva, kelias, kryžius, jos išdėstomos taip, lyg žvilgsniu būtų aprėpiama kaimiška erdvė, subjektui gerai pažįstama, miela, žvilgsnis nuklysta iki tolumoj matomo šilo, lietuviams svarbaus gamtos objekto, pakyla aukštyn į dangų:,,debesėlių tankus ižas” (ižas-ledų lytys, jau suaižėjęs ledas). Visa apgaubia ne tik dangaus skliautas, bet ir melodija - ,,graudi, graudi daina”. Akivaizdu, kad subjektui matomas/įsivaizduojamas/prisimenamas peizažas ne tik mielas, bet ir skambantis, susijęs su lyrinėmis liaudies dainomis, tautiniu charakteriu.
Eilėraštį galima perskaityti kaip pasakojimą apie lyrinio subjekto grįžimą namo, nes sakoma ,,bėga kelias”, vaizdai keičiasi taip lyg būtų artėjama prie tėviškės: iš pradžių berželiai, vėliau matomas samanotas stogas, paskui girdimas šuns balsas, pasitinkantis sugrįžtantįjį. Be abejo, tai gali būti minties, prisiminimų ar vaizduotės kelias, atvedantis į gimtinę.
Eilėraščio subjektas tarsi atsigręžia ir apžvelgia visą kaimą. Ryškus etnografinis elementas - žirgeliai, puošiantys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!