J. Aisčio poezija, eilėraščių analizė

1937 m. J. Aistis (1904 - 1973 ), gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, išvyko į Prancūziją. Studijavo prancūzų viduramžių raštiją. Dramatiškai klostantis Lietuvos istorijai, namo nebegrįžo. 1946 m. persikėlė gyventi į jav, kur ir mirė. Išeivijoje poetas rašė : “ Būti poetu ir likti be žemės yra gal daugiau nei fizinė mirtis, ypač tokiam kaip aš.. “ šis begalinis tėvynės ilgesys ir paties, kaip poeto drama, atsispindėjo ir jo eilėraščiuose.
1933 - 1940 m. pasiekia aukštą betikslės kūrybos lygį. Kaip poetas J. Aistis stipriausias iki karo. Liūdni , graudūs eilėraščiai, rašomi neturint jokio tikslo, yra patys sau vertybė.
Tai vienas didžiausių lietuvių lyrikų . J. Aisčio kūryba ir jis pats priskiriamas neoromantikams, tarp kurių: S. Nėris, A. Miškinis ir B. Brazdžionis. Neoromantinei pasaulėjautai būdinga :
jausmo išaukštinimas;
pastanga atskleisti paslaptį;
į žmogų žiūrima kaip į mažą Visatą;
garbinama stipri, laisva asmenybė;
gamta artima paslapčiai;
lyrizmo formas atnaujino iš vidaus.
Noeromantikai nesiima tautos vedlio vaidmens, kaip tai darė Maironis ( romantikas ).Jie tiki taurios asmenybės galia ( pasaulis tobulėja kai asmenybė šviesėja ). Kiekvienas, anot jų , susijęs su istoriniu procesu ir jame aktyviai dalyvauja.
J. Aistis :
Grožio mokėsi iš gamtos.
Jis- klasikinės harmonijos šalininkas.
Eilėraštis artimas viduramžių miniatiūrai.
Neniekina tikrovės. Ji - pamatas, medžiaga. … IŠSINERIA SAULĖ SUEILIUOTU SAKINIU…
Aistis pasiekė šį aukštą “betikslės” kūrybos, šį liūdną, graudų ir tylų žodžio aidėjimą :
LYRIKOS GRAUDUMAS KYLA Iš LIETUVIŲ PASAULĖJAUTOS GELMIŲ
Aisčio pasaulėjauta yra miesto žmogaus pasaulėjauta.
Kaip poetas, rašydamas graudulingas eiles, atveria džiaugsmą ?
Visas realybės netobulumas ir pasaulio bei žmogaus egzistencijos tragiškumas yra gilioji Aisčio kančios priežastis.Kančią jis regi glūdint visoje pasaulio buityje, jos gelmėse. Tarytum kančia - pirmapradis visos būties principas. Visa būtis išvien yra tarsi pasaulio sielvarto aimana. Eilėraštyje “ Septynios psalmės “ visuotinis skausmas glūdi ir tvyro net saulėj - “ kaip aštrūs kalavijai “.
… Septyni sopuliai , seotynios psalmės… Eilėraštyje skausmas prilyginamas psalmei ( psalmė - biblijinių giesmių pavyzdžiu sukurtas meldimo, padėkos ar šlovinamųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!