Literatūros autorių ir jų kūrinių aprašymai

XIXa. pab. – XX a. pr.
pagrindinis herojus negali pamiršti jaunystėje padaryto nusikaltimo – užmušė arkliavagį gindamas savo gyvybę ir turtą. Nelaimė sukrėtė dvasią, sąžinė griaužia po daugelio metų. Taigi žmogui svarbi vidinė ramybė, santarvė su pačiu savimi.
Kalbama apie atleidimą skriaudėjui. Pasakotojo tėvas nesmerkia buvusio dvaro prievaizdo Dumbrausko, kadaise jį žiauriai sumušusio, o panaikinus baudžiavą priglaudžia skriaudėją savo namuose. Tėvas neprisiima teisuolio vaidmens, jis stengiasi suprasti kitą.
Toks atlaidumas siejamas su krikščioniškomis vertybėmis – meile artimui, nuolankumu, atsidavimu lemčiai.
liūdnas veikėjo likimas: sūnaus išvarytas senas tėvas priverstas vaikščioti pakiemiais. Šis oriai išgyvena savo nelaimę, nieko nekaltina. Sabaliūnas sielojasi, nes patirtą skriaudą suvokia bendriau: pamirštama priedermė seniems tėvams, šeimoje paminamas žmogiškumas.
Poetizuojamas aukojimasis dėl kitų. Žmonės aukojo savo gyvybes dėl kitų laimės. „Erškėčiais išklotas buvo jų kelias“, bet drąsuolių minios ėjo į kalną. Žuvusiųjų pasiaukojimas ne vieno širdyje įkvėpė stebuklingą galią. Pasiryžėlių vieni gailėjo, kiti iš jų juokėsi, vadino bepročiais, svajotojais, bet daugybės aukų kaina viršūnė buvo pasiekta. Žmonės pajuto namuose „ypatingą malonią šviesą“, o širdyse - „neapsakomą ramumą“. Jų nelaisvės pančiai akimirksniu sutrupėjo. Ši istorija – didžiulio ryžto ir beatodairiško aukojimosi reikalaujanti kova už žmonių laisvę, laimę, lygybę.
Apysaka „Liūdna pasaka“
vaizduojamas tragiškas Banių šeimos likimas. Tautos likimas 1863 metų sukilimo laikotarpiu.
Pasakojimas atskleidžia vienos likusios namie Juozapotos nerimą. Kai ji pamato kartuvėse savo Petriuką, jos dvasia miršta. Ilgai sirgusi, kankinta kalėjime, išvaryta iš savo kampo, ji tampa kampininke ubagėle, klaidžioja tarp žmonių kaip klaikus „memento mori“
Šatrijos Ragana
XIX a. pab – XX a. pr.
Apysaka „Sename dvare“
Mamatė trokšta didesnės prasmės, negu gali duoti kasdienis gyvenimas. Vyras rūpinasi šeima, bet nesupranta Mamatės sielos gelmės. Mamatė trokšta meilės, artimo žmogaus, abipusio supratimo. Linki dukteriai sielos, kuri „svajos“ kartu su ja. Krikščioniškosios nuostatos ir padorumas neleidžia jokio artumo su jai simpatizuojančiu ponu Jonavičiumi. Mamatė stengiasi neprarasti aukštų idealų ir sieloje liūdi dėl jų nepasiekiamumo.
Vaižgantas
XIX a. pab. – XX a. pr.
Apysaka „Dėdės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!