RENESANSAS • Laikotarpis: XIV a. – XVI a. (viduramžiai – naujieji laikai) • Kontekstas ◦ Istorinis ▪ Bajorų ir miestiečių lenkėjimas ▪ Bažnyčia svarbi ▪ Reformacija (religijos priartinimas prie žmogaus) ▪ Pasaulio tyrinėjimas (nauji žemynai) ▪ Daug naujų išradimų (popierius, spauda, parakas) ◦ Kultūrinis ▪ Atgimimas (kultūroje, mene) ▪ Humanistinė pasaulėžiūra ▪ Daugėja rašytinių kūrinių (Biblija, metraščiai) ▪ Daugiakalbiškumas ▪ Lietuvių kilmės iš romėnų sugalvojimas • Bruožai ◦ XIV a. prasidėjo Italijoje, XV a. išplito Europoje ◦ Mokslo ir meno svarba/klestėjimas ◦ Tautiškumas ◦ Aukštinamas žmogus ▪ Laisvas ▪ Pasitikintis savimi ▪ Optimistiškas ▪ Bendruomeniškas ▪ Mylintis tėvynę ▪ Tikintis ▪ Kritiško proto ▪ Išsilavinęs ▪ Tvirtas ir stiprus ▪ Žingeidus (apie save ir pasaulį) ▪ Prieštaringas (turi ir gerų ir blogų savybių) ◦ Žmogaus ir gamtos ryšys ◦ Daug dėmesio antikai ir liaudies kultūrai • Lietuvoje ◦ Reformacija paskatino raštų gimtąją kalba atsiradimą (norėta žmones tikėjimo mokyti sava kalba) ◦ Tautiškumo idėjos (patriotiškumas, mokslas, gimtoji kalba) ◦ Daugiatautė (iki kontrreformacijos) ◦ Sulenkėjimas • Temos ◦ Asmens ir gyvenimo vertės iškėlimas ◦ Laisvės, tėvynės meilės ir tiesos vertybės ◦ Tautos sampratos: etninė ir politinė ◦ Istorinio pasakojimo atsiradimas: tautos ir valstybės kilmės mitai ◦ Biblijos aktualizavimas ◦ Dėmesys ikikrikščioniškajai Lietuvos kultūrai ◦ Atsigręžimas į Antiką: pasaulinės kultūros ir išsilavinimo prioritetai ◦ Kovos dėl krikščioniškojo tikėjimo ir tolerancija ◦ Gyvenimo pilnatvė ir dramatizmas ◦ Epinės poemos herojus: herojinė savimonė ◦ Lietuvos pristatymas pasauliui ir pasaulio įvairovės atsiradimas • Autoriai ◦ Martynas Mažvydas ▪ Katekizmas (lietuviška eiliuota prakalba) ◦ Mikalojus Daukša ▪ Postilė („Prakalba į malonųjį skaitytoją“) ◦ Jonas Radvanas ▪ Radviliada (I d. 31-96 eil., III d. 85-169 eil.) ◦ Viljamas Šekspyras (kontekstas) ▪ Hamletas ▪ Sonetai (1, 5, 24, 65, 116, 132, 154) MARTYNAS MAŽVYDAS • Data: apie 1510 – 1563 (XVI a.) • Wiki: XVI a. lietuvių rašytojas, Lietuvos raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“ parengėjas • Mini biografija ◦ Gimė Vakarų Žemaitijoje, mirė Ragainėje ◦ Lietuvoje nukentėjo dėl protestantiško tikėjimo ◦ Prūsijos kunigaikštis Albrechtas pakvietė į Karaliaučių, mokyti tikėjimo Mažojoje Lietuvoje/Prūsų Lietuvoje ◦ Baigė Karaliaučiaus universitetą ◦ Paskirtas Ragainės klebonu/pastorius ◦ Visą gyvenimą skyrė parapijiečių (pagonių lietuvių) religiniam švietimui ◦ Kunigo darbą suprato kaip pašaukimą ir pareigą žmonėms, Dievui, kunigaikščiui ◦ Rengė religinio turinio knygas lietuvių kalba ◦ Parengė pirmą lietuvišką knygą – „Katekizmas“ 1547 m. ◦ Humanistas ◦ Protestantas ◦ Eruditas ◦ Daugiakalbis • Kontekstas ◦ Istorinis ▪ XVI amžiuje prasidėjo reformacinis sąjūdis, tikslas buvo reformuoti tikėjimą, jį skleisti gimtąją kalba ▪ Katalikybėje be kunigo negalėjo suprasti Šventojo Rašto ▪ Protestantizmas skatino savarankiškai studijuoti Šventąjį Raštą ▪ Susidarė sąlygos plisti rašytinei kalbai ▪ Nebuvo daug išsilavinusių žmonių ▪ Rašytinė kalba buvo Lotynų ▪ Šnekamoji kalba buvo Lenkų ▪ Labai nedėkinga ir sudėtinga kalbos situacija ▪ Raštų plitimas prasidėjo Mažojoje Lietuvoje ◦ Kultūrinis ▪ Renesansas ir reformacija Europoje bei LDK ▪ Tautinės raštijos pradžia, jos ginami idealai ▪ 1547 m. išleidžiamas Katekizmas – Lietuviško rašto pradžia • Kūrybos bruožai ◦ Kreipimasis į žmones ir kunigus ◦ Skatinimas žmones mokytis ◦ Tautiškumo skatinimas ◦ Lietuvių kalbos iškėlimas • Temos ◦ Tikėjimas ◦ Pažinimas ◦ Lietuvių kalba ◦ Tautos kultūrinė branda ◦ Mokymas • Kūriniai ◦ Katekizmas KATEKIZMAS • Žanras: Katekizmas (pamokymas – glaustas krikščionių tikybos pagrindų išdėstymas) • Kontekstas ◦ Kunigaikštis Albrechtas kvietė žmones, kurie galėtų protestantų tikėjimą Mažojoje Lietuvoje skleisti gimtąja kalba ◦ Lietuvių kalba buvo praradusi savo vertę ◦ Reikėjo mokyti žmones • Info ◦ Pati knygelė kreipiasi į žmones ◦ Familiari (broliai ir seserys) ◦ Tikėjimas susiejamas su mokslu (tikėjimas pavadinamas mokslu (visa ko pažinimas)) • Tematika ◦ Pažinimas ◦ Tikėjimas ◦ Lietuvių kalba ◦ Žodžio galia (atvedė galimybes) ◦ Tautos kultūrinė branda • Problematika ◦ Religinės problemos (labai stiprus pagoniškumas, skatina atsisakyti) ◦ Išsimokslinimo stoka (žmonių tamsumas) ◦ Nėra nacionalinės kultūros (Lietuva neturi rašto, neturi knygų, bažnyčioje kalbama nelietuviškai) ◦ Žmonių tamsumas • Siužetas ◦ Sudarė 6 dalys 1. Dedikacija LDK (kvietimas priimti protestantizmą) 2. Lotyniška pratarmė (kritikuojama katalikų bažnyčia) 3. Lietuviška prakalba (pirmasis originalus lietuviškas eilėraštis) 4. Elementorius (pateikiama abėcėlė, skaitymo pratimų, vartojami lietuviški gramatikos terminai) 5. Katekizmas (Dešimt Dievo įsakymų, poteriai...) 6. Giesmynas (11 giesmių su gaidomis) ◦ Prakalba ▪ Kreipimasis mokytis ▪ Smerkiama pagonybė, skatinama atsisakyti senųjų dievų ▪ Skatinama išpažinti tikrąjį Dievą ▪ Dievas visagalis, tikintiems – dangus ▪ Prabyla valstiečiu, pagoniu, netikinčiu ▪ Kreipiamasi į kunigus, kad jie mokytųsi ir mokytų (jų pareiga) • Veikėjai ◦ – MIKALOJUS DAUKŠA • Data: apie 1532 – 1613 (XVI a. antra pusė) • Wiki: humanistinių pažiūrų asmenybė, XVI a. lietuvių raštijos veikėjas, gimtosios kalbos teisių gynėjas, lietuviškos katalikiškos literatūros pradininkas, pirmųjų LDK lietuviškų knygų autorius • Mini biografija ◦ Išsilavinęs ◦ Humanistas ◦ Stoiškiausiai asmenybė (labai ambicinga, bet nebuvo tinkamų sąlygų) ◦ Pagal galimybes, padarė daug ◦ Gabumai, užmojai – kaip neišsemiamas šaltinis ◦ Labai drąsiai išsako požiūrį ◦ Tipiška Renesanso asmenybė ◦ Skatina daug kalbų mokėjimą, bet akcentuoja, kad gimtoji svarbiausia ◦ Pasaulėžiūra – idealistinė religinė, bet nebuvo vientisa (pasirinko katalikybę, bet priklausė kontrreformacijai) ◦ Uolus katalikas, dvasininkas ◦ Rūpinosi švietimu, daug ką dėl to paaukojo • Kontekstas ◦ Gimtoji kalba lietuvių ◦ Stiprus ryšys su liaudimi ◦ Kova dėl Lietuvos savarankiškumo ◦ Renesansas ir Reformacija ◦ Tautinės raštijos pradžia ◦ Daugiakalbiškumas • Kūrybos bruožai ◦ Atviras nuomonės išsakymas ◦ Tautiškumo ir kalbos puoselėjimas ◦ Tikėjimo skatinimas • Temos ◦ Tautos samprata (etninė, politinė) ◦ Biblijos aktualizavimas ◦ Asmens gimtosios kalbos ir tautos vertės iškėlimas • Kūriniai ◦ Postilė („Prakalba į malonųjį skaitytoją“) POSTILĖ • Žanras: Prakalba • Kontekstas ◦ Lietuvos aukštuomenė sulenkėjusi ◦ Renesansas ◦ Humanizmas • Info ◦ „Postilė“ – lenkų autoriaus Jokūbo Vujeko pamokslų rinkinio vertimas į lietuvių kalbą ◦ Himnas gimtajai kalbai (lyginama su Babelio bokšto statyba) ◦ Prakalba parašyta lenkų kalba ◦ Kreipiamasi į sulenkėjusius Lietuvos didikus ir kunigus ◦ Pirmą kartą apibrėžiama tautos samprata – tautą sudaro kalba, tradicijos, žemė ◦ Iš šitos idėjos formuojasi žmogaus identitetas ◦ Pavyzdžiai susiejami su gamta ◦ Žmogus iš prigimties dvilypė asmenybė ◦ Kuri jėga nugalės priklauso nuo aplinkos, sąlygų ◦ Prigimties sklaida susijusi su asmens savitvarda (išlaikydamas abiejų pradų pusiausvyrą, žmogus gyvena harmoninga gyvenimą. Slopindamas bent vieną prigimties dalį, jis rizikuoja, kad kada nors išsiverš destruktyvia jėga) • Tematika ◦ Tautinis identitetas ◦ Humanistiniai idealai ◦ Žmogaus prigimties samprata ◦ Gimtosios kalbos samprata ◦ Tautos išlikimo galimybės ◦ Mokslo / švietimo reikšmė ◦ Kalbų, tautų ryšys • Problematika ◦ Kodėl menksta žmogaus savivertė (nes pamina svarbiausias vertybes) ◦ Kodėl svarbi gimtoji kalba ◦ Kas nutinka kai priešinamasi prigimčiai • Siužetas ◦ Peikiamas nulenkėjimas ◦ Tautos samprata ◦ Lyginimas su gamta ◦ Kalbos reikšmė ◦ Literatūriniai pavyzdžiai ◦ Kitų tautų sektini pavyzdžiai ◦ Giria daugiakalbius ◦ Kalbos nemokėjimo pasekmės ◦ Šio vertimo tikslas ◦ Intro į „Postilė“, ką iš jos skaitymo gaus ◦ Tikėjimo svarba • Veikėjai ◦ – JONAS RADVANAS • Data: apie XVI a. vid. – XVII a. pr. (XVI a. antra pusė) • Wiki: XVI a. LDK Renesanso poetas, evangelikas, reformatas, Lietuvos herojinio epo, parašyto lotynų kalba, - poemos „Radviliada“ – autorius • Mini biografija ◦ Etninis lietuvis (gimė Viliuje?) ◦ Išsilavinęs ◦ Žinojo romėnų ir graikų literatūrą ◦ Patriotas ◦ Ištikimas ◦ Narsus ◦ Aktyvus protestantas • Kontekstas ◦ Lietuvos savarankiškumo siekis ◦ Po globėjo mirties, jį aprašė (Mikalojus Radvila Rudasis) ◦ Renesansas LDK ◦ Istorinės asmenybės, įvykiai • Kūrybos bruožai ◦ Lietuvos aukštinimas ◦ Tautiškumo skatinimas ◦ Didžiavimasis istorija, istorinėmis asmenybėm • Temos ◦ Valstybingumo idealai ◦ Lietuvos aukštinimas ◦ Lietuvos asmenybių herojizavimas • Kūriniai ◦ Radviliada RADVILIADA • Žanras: Herojinis epas / Poema • Kontekstas ◦ Kultūrinis ▪ Renesansas (Radvila rudasis – renesanso žmogus pagal savybes) ▪ Parašyta hegzametru (naudojama kai šlovinami herojai) (pvz. Iliada) ▪ Mokytojas Mūsajas (antikos herojus) ◦ Istorinis kontekstas ▪ Nėra žinomos informacijos apie Radvilą ▪ Minimos asmenybės, mūšiai • Info ◦ Lotynų kalba, Hegzametras (antikinė eilėdara) ◦ Panegirikos žanras ◦ Lietuvos XIV amžiaus renesansinis paminklas ◦ Tikslas – pašlovinti Radvilų giminę (Radvilą Rudąjį) • Tematika ◦ LDK valstybingumo klausimas ◦ Idealaus herojaus / tėvynės gynėjo paveikslas ◦ Livonijos karas ir herojaus žygiai ◦ Didinga Lietuvos istorija ◦ Lietuvių kilmė iš romėnų ◦ Lietuvos gamta (per gamtą reiškiasi Dievo valia) • Problematika ◦ Kodėl susirūpinta Lietuvos valstybingumu ◦ Kokie yra tautiniai valstybės pagrindai, kuriuos reikia išsaugoti ◦ Kas turi prisiimti atsakomybę už valstybingumo išsaugojimą ◦ Kokia turėtų būti tikro lietuvio laikysena, kai tautai gresia pavojus • Siužetas ◦ Sudaro 4 dalys (Radvilos gyvenimas nuo gimimo iki mirties) ▪ Pasakojama apie herojaus kilmę, šeimą, auklėjimą ir veiklos pradžią ▪ Pagrindiniai Livonijos karo įvykiai ▪ Lemiama karvedžio pergalė ir tolimesnė karo eiga ▪ Karo pabaiga ir herojaus mirtis. Pateikiamas apibendrintas Radvilos Rudojo literatūrinis portretas ◦ Aprašoma gamta (miškai, gyvūnai, upės, medžiai, laukai, derlius) ◦ Aprašomos tautos, žmonės (narsūs, drąsūs, stiprūs) ◦ Lietuvos kilmė iš romėnų (Palemono legenda/mitas) ◦ Didžios Lietuvos asmenybės ◦ Legendiniai Lietuvos pasiekimai ◦ Aprašomas geografinis, kultūrinis, istorinis Lietuvos vaizdas • Veikėjai ◦ Pasakotojas visažinis ◦ Radvila Rudasis ▪ Stoiška asmenybė ▪ Nuo mažumės auklėjamas kaip karvedys ▪ Garbę reikia pelnyti ▪ Mokytojas Mūsajas, bando įskiepyti meilę tėvynei, garbę, ruošia kaip viduramžių riterį ▪ Pagrindinės vertybės - atsidavimas, pagarba, sąžiningumas, dora, meilė tėvynei, tarnystė bažnyčiai ir dievui ▪ Kūrinio pabaigoje miršta ▪ Prieš lemiamą mūšį sapnas – pasirodo Vytautas Didysis, jis nusiminęs, nes slegia negandos, kurios yra užgulusios Lietuvą. Įpareigoja Radvilą perimti naštą ir iškovoti Lietuvai pergales ▪ Radvilos skydas • Apsauga nuo priešų • Atsispindi Lietuvos istorija (iškalta?) (Lietuvos kilmė ir Gedimino sapnas) • Lietuva kildinama iš Romėnų, nes jie karinga, bauginanti tauta • Bandoma įbauginti, parodant Lietuvos galybę, drąsią, galingą tautą ◦ Ivanas Rūstusis ▪ Žiaurus net savo kariams VILJAMAS ŠEKSPYRAS • Data: 1564 – 1616 (XVI a. antra pusė) • Wiki: Vienas geriausių pasaulio dramaturgų, Renesanso epochos anglų kūrėjas, dramų („Hamletas“, „Romeo ir Džuljeta“, „Vasarvidžio nakties sapnas“ ir kt.), sonetų autorius • Mini biografija ◦ Neturėjo universitetinio išsilavinimo ◦ Nemokėjo senųjų kalbų ◦ Nėra daug žinių apie jo tapatybę ◦ Itin talentingas ◦ Išlikusios 37 pjesės („Otelas“, „Hamletas“, „Romeo ir Džuljeta“, „Karalius Lyras“, „Makbetas“, „Vasarvidžio nakties sapnas“), 154 sonetai, kelios didelės poemos • Kontekstas ◦ Renesansas ◦ Reformacija ◦ Asmens ir gyvenimo vertės iškėlimas ◦ Gyvenimo pilnatvė ir dramatizmas • Kūrybos bruožai ◦ Daug filosofinių ir psichologinių įžvalgų ◦ Anglų kalbos naujadarai ◦ Minties gelmė ◦ Charakterių sudėtingumas • Temos ◦ Žmogaus dvilypumas ◦ Netobulas žmogus ◦ Gėrio ir blogio kova • Kūriniai ◦ Hamletas ◦ Sonetai (1, 5, 24, 65, 116, 132, 154) HAMLETAS • Žanras: tragedija, filosofinė drama • Kontekstas ◦ Skatinamas asmens individualizmas ◦ Abejojama renesanso vertybėmis (nes žmonėse atsiranda ir blogų savybių) ◦ Renesanso/humanizmo požiūris (Hamletas) • Info ◦ Epochos dvasinės būsenos diagnozė ◦ Atskleidžia amžinas etines ir filosofines žmogaus problemas • Tematika ◦ Gėrio ir blogio kova ◦ Tragiškas herojus ◦ Vyro ir moters nesusikalbėjimas ◦ Viduramžių legenda išryškina dvejonių, sielvarto, nežinomybės kupiną gyvenimą, verčia mąstyti apie žmogaus paskirtį žemėje, jo silpnybes ir stiprybes • Problematika ◦ Kaip išryškėja gėrio ir blogio kova ▪ Hamleto kerštas perauga į kovą už savo valstybę Daniją ◦ Kodėl Hamletas yra tragiškas herojus ▪ Kelią kilnų tikslą, padaro tragišką klaidą (nužudo ne Klaudijų, o mylimosios Ofelijos tėvą Polonijų) ◦ Kodėl Hamletas nesusikalba nei su karaliene motina Gertrūda, nei su mylimąją Ofelija ▪ Moterys nesavarankiškos, nuolankios, silpnos viduramžių asmenybės • Siužetas ◦ 5 veiksmai ◦ Įvykių centre Danijos princas Hamletas, sielvartaujantis dėl tėvo mirties, trokštantis keršto ◦ Tradicinės vertybės – tiesa, ištikimybė, meilė – sunaikinamos, Hamletą apima bejėgiškumas, neviltis, neryžtingumas ◦ Hamletas nori išsiaiškinti blogio priežastis, nugrimzta į apmąstymus ◦ Hamleto tėvą nužudo jo brolis Klaudijus, tada pasiima karalienę ir tampa karaliumi ◦ Karaliaus šmėkla pasako Hamletui, kad jį nužudė brolis ◦ Hamletas nori keršyti ◦ Apsimeta išprotėjusiu ◦ Teatras, Hamleto prašymu, suvaidina Karaliaus nužudymą ◦ Kalbėdamas su motina Hamletas pabeda besislepiantį Polonijų ◦ Klaudijus nori išsiųsti Hamletą į Angliją, ten iškart jį nužudyti, bet Hamletas pakeičia laišką ir nužudomi Rozenkrancas ir Gildensternas ◦ Ofelija išprotėja ir miršta nukrisdama nuo medžio ant skardžio prie upės ◦ Laertas (Polonijaus sunus) nori atkeršyti Hamletui ◦ Klaudijus sugalvoja lažybas iš dvikovos, kur Laerto durklas bus išteptas nuodais, o vyno taurė bus užnuodyta ◦ Karalienė Gertrūda miršta išgėrusi nuodus ◦ Laertas ir Hamletas miršta sužeidę vienas kitą su užnuodytais kardais ◦ Klaudijų Hamletas pabeda su užnuodytu kardu ◦ Horatio įpareigojamas visiems papasakoti tikrąją istoriją kas čia vyko • Veikėjai ◦ Hamletas (Danijos princas) ▪ Tragiškas herojus ▪ Pyksta ant motinos, kad taip greit po tėvo mirties vedė jo brolį (žudiką) ▪ Humanistinių pažiūrų ▪ Mąsto labai gyliai ▪ Kyla egzistenciniai klausimai, mirtis – išsivadavimas ▪ Trūksta drąsos imtis veiksmų ▪ Mąstydamas apie patirtas nelaimes ir gyvenimo prasmę („Būti ar nebūti“), subręsta, įgyja jėgų veikti ▪ Supranta žmogaus gyvenimo trumpumą ir nesvarbumą (Pamatęs juokdario kaukolę) ◦ Klaudijus (Karalius) ▪ Suktas ▪ Giliai jaučia kaltę ir sąžinės graužatį ▪ Padarys viską, kad pasiektų savo ▪ Naudojasi kitais žmonėmis ◦ Gertrūda (Hamleto mama, karalienė) ▪ Geraširdė ▪ Nuolanki ▪ Naivi ▪ Myli sūnų ▪ Palaiko jų santykius su Ofelija ◦ Ofelija (Hamleto mylimoji) ▪ Gera ▪ Naivi ▪ Mylinti ▪ Patikli ◦ Polonijus (kancleris, Ofelijos tėvas) ▪ Protingas ▪ Rūpestingas SONETAI • Žanras: Sonetai • Kontekstas ◦ Humanizmas ◦ Abejojimas būtimi ◦ Bėgantis laikas • Info ◦ 14 eilučių eilėraštis ◦ 3 ketureiliai ir 1 dvieilis • Tematika ◦ Žmogaus ir laiko santykis ◦ Humanistinio tikėjimo meilė ◦ Draugystės galia ◦ Abejonės dėl būties prasmės ◦ Kančia • Problematika ◦ Kaip veikia bėgantis laikas ◦ Kas yra tikra meilė ◦ Gyvenimas amžinas ar laikinas • Siužetas ◦ 1 ▪ Aptekęs ydomis žmogus raginamas „gailėtis sau“ ir įprasminti gyvenimą kaip augalas ◦ 5 ▪ Patiriame „stebuklų šventę“, surengtą visagalio Laiko, kuris „nepaliauja savo rato sukęs“ ◦ 24 ▪ Akies ir širdies meilė ◦ 65 ▪ Žmogui, kamuojamam „karčių minčių“ ir nevilties, neramu kaip gali Laiko lėksmą atlaikyti grožis ◦ 116 ▪ Skaitytojas įtikinėjamas meilės galia ◦ 132 ▪ Įsimylėjęs žmogus randa „akių gelmėj juodojoj / Palaimą ir užuomarštį“ ◦ 154 ▪ Neatvėsinama meilė • Veikėjai ◦ – BAROKAS • Laikotarpis: XVI a. pab. – XVIII a. vid. • Kontekstas ◦ Nesiliaujantys karai, epidemijos, badas, religiniai nesutarimai ◦ Renesanso idėjų žlugimas • Bruožai ◦ Prabanga, didingumas, puošnumas ◦ Dinamika ◦ Priešingybės, jų derinimas, įtampa, kontrastas (žemiška – dvasiška, jausmas – intelektas, baigtinumas – begalybė) ◦ Renesanso idėjų žlugimas ▪ Nestabilią krizę patyrusios žmogaus sąmonė ▪ Nepasitikėjimas savimi ▪ Skepticizmas ▪ Pasimetimas ▪ Abejojimai ▪ Nerimas • LDK barokas ◦ Daug didelių asmenybių ◦ Meno, literatūros glaudus ryšys su katalikiškąja kultūra ◦ Pertvarkoma Katalikų bažnyčia (protestantizmo slopinimas) ◦ Atnaujinama švietimo sistema ◦ Lietuviškumo puoselėjimas, stiprinimas ◦ Vilniaus akademija buvo zjb • Temos ◦ Fizinė ir moralinė kančią ▪ Prievarta ▪ Žiaurumas ▪ Išdavystės ▪ Verksmai ◦ Žmogaus gyvenimo nepastovumas ▪ Nėra nieko pastovesnio už nepastovumą ▪ Reikšmingas tik anapusinis gyvenimas (todėl žemiškasis gyvenimas atrodo visiška tuštybė) ▪ Momento mori (atmink, kad mirsi) ▪ Kritikuojamos žemiškosios vertybės ◦ Krikščioniškos dorybės ▪ Abejojantis, bet doras ir pamaldus žmogaus idealas ◦ Teatras ▪ Visi žmonės yra tik aktoriai ▪ Gyvenimas – didžiulis spektaklis ▪ Režisierius – Dievas ▪ Vaidmuo priskiriamas Dievo, pajibat tau patinka ar nepatinka ▪ Realus pasaulis – iliuzija, dekoracijos • Autoriai ◦ Motiejus Kazimieras Sarbievijus ▪ Lyrika (pasirinkti eilėraščiai) MOTIEJUS KAZIMIERAS SARBIEVIJUS • Data: 1595 – 1640 (XVII a.) • Wiki: ryškiausias baroko literatūros atstovas Lietuvoje, vienas žymiausių lotyniškai rašiusių XVII a. Europos poetų, Lietuvos jėzuitų auklėtinis (visą gyvenimą ėjo svarbias kunigo pareigas), Vilniaus universiteto profesorius. • Mini biografija ◦ Gimė Lenkijoje bajorų šeimoje ◦ Labai išsilavinęs ◦ Mylėjo Lietuvą (buvo laikomas lietuviu) ◦ Kunigas, profesorius • Kontekstas ◦ Istorinis ▪ Kalbama apie LDK išsilavinusius ir kultūringai gyvenančius XVII a. mokslo vyrus ◦ Kultūrinis ▪ Išaukština dvasines vertybes, barokiškai vertina žmogų: kūnas laikinas, siela amžina ◦ Religinis ▪ Išaukština sielos amžinąjį gyvenimą, pastangas jį kurti • Kūrybos bruožai ◦ Jaunystės kūryba ▪ Panegiriniai kūriniai (šlovinami įtakingi asmenys) ▪ Literatūros pažiūriu nėra vertingi ◦ Rašė lotynų kalba ◦ Horacijus – autoritetas ◦ Ramybe bei dvasiniu skaidrumu dvelkianti nuotaika ◦ Rašė odes ◦ Vienas iš įkvėpimo šaltinių – Biblija ◦ Prislopintas tonas ◦ Santūrumas ◦ Filosofiniai apmąstymai ◦ Poezijos subjektas yra amžinas vaikas ne tik dėl lemties žaidimų, bet ir dėl žmogui nepavaldžios pasaulio tvarkos ◦ Sarbievijaus veikėjų stoiška laikysena, tai stoikų moralės principų: saiko, kuklumo, orumo, nuolankumo, tam ko negali pakeisti, laikymasis • Temos ◦ Žmogaus menkystė ◦ Memento mori (atsimink, kad mirsi) ◦ Gyvenimas Dievo ir mirties akivaizdoje ◦ Stoiška asmenybės laikysena ◦ Žmogaus likimo nepastovumas (Odė Telefui Likui) ◦ Kintanti žmogaus sėkmė (laurai, garbė, sėkmė laikini) (Odė Krispui Jevinijui) ◦ Prieš likimą visi lygūs ◦ Besisukantis lemties ratas (žaidžia su žmonėmis) ◦ Dievas pagrindinė moralinė atrama ◦ Gyvenimo trapumas ◦ Materialumo niekinimas ◦ Žemiškoji tikrovė – trapi, nulemta, neišvengiamai pasibaigianti mirtimi ▪ „Populiari šlovė
Šį darbą sudaro 32604 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!