A. Vaičiulaitis "Valentina" - apie autorių, kūrinį ir veikėjus

A.Vaičiulaitis – rašytojas, turėjęs stiprią estetinę pa­gavą ir ją branginęs. Grožis, kylantis iš harmoningo kalbė­jimo, jam buvo svarbiau už mokymą, kritikavimą ar idėjų aukštinimą. Jis siekė kurti tarsi iš „nieko“ – jokių ypatingų atsitikimų, įvykių, tik gyvenimo tekėjimas, tik vasaros žydėjimas, o klostosi žmonių likimai, kyla svarbiausi klau­simai. A. Vaičiulaičiui nebeįdomu pasakoti taip, kaip pasa­kojo Žemaitė, - konkrečiai, su daugybe buities detalių. Jam reikia ne tik spalvų ir tonų, bet ir atspalvių, pustonių. Svarbu ir tai, kad vaizduojamas žmogus būtų gyvas, kad jo kalba būtų tikra, siekiama, kad nebūtų paniekintos krikščioniškosios vertybės, kad tekėtų gailestis, pulsuotų viltis, šviestų tikėjimas. Arba nors akimirkai visa sugrįžtų prieš amžinai užmingant.
• Išsirinkau gražius posakius, kad rašant rašinius man neprituktų gražių minčių.
ir psichologiją. Pramokęs kalbas galėjo laisvai skaityti vokiškai, prancūziškai, angliškai. Dalyvavo “Šatrijos” būrelio veikloje, visus stebino apsiskaitymu. 1934 – 1935m. baigęs universitetą dėstė Kauno jėzuitų gimnazijoje. Deja, mokytojo darbas netraukė. 1935 – 1938m. studijas gilino Grenoblio ir Sarbonos universitetuose . Iš Prancūzijos 1938 – 1940m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Eltoje(ELTA), dėstė Kauno universitete naujosios literatūros kursą. 1940m. išvyksta dirbti į Lietuvos pasiuntinybę Italijoje(Lietuvos Ambasada Romoje). 1940m. gruodžio mėn. Persikelia į JAV. 1941 – 1945m. dėstė lietuvių kalbą Marianapolio koledže, dirbo periodikoje. 1947 – 1951m. profesoriavo Skrantono universitete, dėstė prancūzų kalbą. 1950 – 1964m. redagavo “Aidų” žurnalą. Nuo 1951m. perėjo dirbti į “Amerikos balsą”. Gyveno Niujorke, vėliau Vašingtone. Išėjęs į pensiją, atsidėjo tik kūrybiniam darbui ir Lietuvos recepcijos prancūzų tyrinėjimui. Mirė 1992m. JAV.
Charakterio bruožai:
Vaikystėje buvo intravertiško charakterio vaikas. Jaunystėje nemėgo kompanijų, nelakstė po vakarėlius, visada atrodė susikaupęs, bendravo su klierikais. Tėvai norėjo, kad jis taptų kunigu.
Subtilaus charakterio:ramus, įsiklausantis, tolerantiškas, nelinkęs nei ko stebinti, nei ką neigti, kritikuoti. Tai jungiančio, telkiančio žmogaus bruožai, kuriam svetimas kito neigimas, žeminimas. Tvirtai eina savo keliu, nekliudydamas kitų.
Suvalkietiško būdo: tvarkingas, pareigingas, korektiškas, savikritiškas, kuklus, šiek tiek asketiškas žmogus.
Kūryba:
Pirmieji A.Vaičiulaičio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!