A. Vaičiulaitis "Valentina" ir K. Hamsunas "Viktorija"

o akys bailiai nusigręždavo
nuo beprotystės?
Uždūstame nuo to,
ko nepasakom,
palūžtame nuo to,
ko nepadarom:
tai – bausmė.”
Tokią meilę, kaip bausmę apsako Justinas Marcinkevičius. Jo eilės labai puikiai nusako abiejų kūrinių esmę. Tačiau meilė būna įvairialypė: atvira (kai žmonės neslepia savų jausmų), vienpusė (kai myli tik vienas žmogus), paslėpta (kai niekas nieko nesako, o tik myli). Kokia ta meilė bus, padiktuoja daug dalykų: gyvenimo sąlygos, kilmingumas, atstumas, jausmų stiprumas bei žmonių charakteriai, kurie daugiausia ir nulemia meilės likimą. Juk dėka charakterio vienokių ar kitokių savybių mes elgiamės, galbūt, vieniems visai nesuprantamai, o kitiems pateisinamai. Veiksmai, poelgiai, žodžiai, veidas išduoda mūsų charakterio savybes, jausmus, savijautą. Stebint žmogaus elgesį, klausant jo ištartus žodžius galima daugiau ar mažiau susidaryti žmogaus charakterio schemą. Tačiau šiame rašinyje mano užduotis palyginti pagrindinius personažus pagal A. Vaičiulaičio „Valentiną” ir K. Hamsuno „Viktoriją” (Valentiną ir Viktoriją bei Juhanesą ir Antaną). Tai nėra lengva, nes šie personažai yra be galo savotiški, uždari, be abejo, savo charakterius turintys pagrindiniai veikėjai. O jų meilė, elgesys, veiksmai, žodžiai padės suprasti, kokie jie yra iš tiesų.
Valentina – daili, nuaugusi, su klastingu šypsojimusi palei akis mergina, ji – su pora neklusnių šviesių garbinių smilkiniuose, kai plaukai esti nesurišti. Valentina vėjavaikiška mergina: „Tai kalbėdama, Valentina laužė obels ūgį, kurį vadino vilku, ir rodė savo tėviškę...”, ji užaugusi matriarchalinėje šeimoje, kur paskutinis balsas motinos. Valė kaimo mergina, žinanti, ko nori, per daug nemąstanti apie ateitį, nepriklausoma mergina: „Ji sakėsi nuo čia nepaklysianti ir neišsigąsianti kiškio”. Valentina nėra kokia mergiotė, ji puikiai supranta savo jausmus, be abejo, simpatiją Antanui, todėl jos nenoras rodytis nesusitvarkiusiai, kai atėjo Antanas, yra puikiai suprantamas: „ – Ir galėtum ateiti: svečias nebuvėlis.” (tėvo žodžiai) „ – Kur tokia susivėlus... – Labas Antanai, - atsakė jinai į ano nusistebėjimą. – Aš tuoj...” Be abejo ji žino, jog ir Antanas jai simpatizuoja: „Ir nurijo – užgniaužė gerklę jam (Antanui),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!