Linksnių ir prielinksnių klaidos socialinio darbuotojo kalboje

Socialinio darbo neakivaizdinio skyriaus I k. 1 gr.
2005
ĮVADAS
Gimtoji kalba - kiekvienam žmogui turi būti gražiausiai skambanti muzika. Kalba, jos turtingumas, parodo mūsų išprusimo lygį, todėl kiekvienas žmogus privalo rūpintis savo kalba, puoselėti ją. Svarbu yra lavinti ne tik specialiąsias žinias, bet ir stengtis kad kuo gražesnė būtų profesinė kalba.
Socialinio darbuotojo darbo įrankis - kalba. Todėl ypatingai svarbu, kaip šneka socialinis darbuotojas su savo klientais. Skurdi kalbėsena nepuošia nė vieno žmogaus.
Bendrinė kalba turi ilgą istoriją ir gilias šaknis. Todėl pirmojoje darbo dalyje norėčiau aptarti bendrinės kalbos kilmę, jos raidą, svarbumą ir aktualumą šiuolaikinėje visuomenėje.
Socialinis darbas – nuolatinis bendravimas su žmonėmis. Labai svarbu, kad šis bendravimas būtų taisyklingas ir aiškus, nepažeistų bendrinės kalbos normų. Antrojoje ir trečiojoje savo darbo dalyje aptarsiu dažniausiai pasitaikančias sintaksės klaidas.
Rašydama šį darbą naudojausi įvairia norminės lietuvių kalbos literatūra, praktikos metu stebėjau dažniausiai pasitaikančias klaidas socialinio darbuotojo kalboje.
Apibendrinau savo žinias, vartojant linksnius bei prielinksnius. Jei mano taisyklingesnė kalba įkvėps nors vieną klientą ar bendradarbį stengtis taisyti savo kalbą, nuo to bus tik geriau lietuvių kalbos kultūrai.
Šio darbo tikslas - išnagrinėti linksnių ir prielinksnių vartojimo klaidas ir normas socialinio darbuotojo kalboje.
1. BENDRINĖS KALBOS SVARBA
Rūpinimasis kalba, jos gerumu būdingas ne tik lietuvių kalbininkams ir apskritai lietuviams. Tai labai senas reiškinys, siekiantis tolimus antikos laikus. Per amžius kito to rūpinimosi mastas ir formos, bet jis visada buvo gyvas kiekvienos tautos, kiekvienos išprususios visuomenės sąmonėje. Pavyzdžiui, Senovės Romoje senosios ir dabartinės eros sandūroje suklestėjo lotynų kalba. Ji tada gyveno vadinamąjį „aukso amžių“. Jo žymiausieji rašytojai Vergilijus, Horacijus, Ovidijus taip ištobulino lotynų kalbą, kad į ją stengėsi orientuotis vėlesniųjų kartų romėnų rašytojai. Tos kalbos kaip pavyzdinės buvo mokoma mokyklose, tebemokoma jos ir dabar, po dviejų tūkstančių metų. Taigi lotynų kalba taip pat buvo norminama pagal tam tikrą idealą, pavyzdį, kriterijų.
Kalbininkai tiria kalbą, nustato jos dėsnius. Kalbos kultūroje dėsniai paprastai vadinami terminu norma. Kalbos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!