Lietuvos vandenys

Apie 80% Lietuvos upių smarkiai užterštos biogeninėmis medžiagomis. Sunkiųjų metalų jonais upės užterštos nežymiai. Žemiau miestų vandens sanitariniai rodikliai viršija higienos normas šimtus ir net tūkstančius kartų. Labiausiai užterštos upės - Sidabra ir Kulpė. Lietuvos ežerai yra palyginus švarūs. Gana prasta Kuršių marių būklė. Čia dažnai susidaro deguonies deficitas, dėl ko masiškai žūsta žuvys. Baltijos jūros pakrantė labai teršiama naftos produktais. Sunkiųjų metalų kiekiai gruntiniame vandenyje nėra dideli. Gruntinio vandens kokybė neatitinka geriamojo vandens standartų Klaipėdos, Šiaulių, Joniškio bei Varėnos apylinkėse.
Jau seniai kelia susirūpinimą paviršinio vandens kokybė. Siekiant sumažinti jo užterštumą, buvo pradėti statyti išleidžiamo vandens valymo įrenginiai. Dėl lėšų trūkumo daugumos jų statyba buvo sustabdyta. Nors šiuo metu nebaigtų valymo įrenginių skaičius sumažėjo (nuo 86 iki 28), tačiau padėtis tebėra nepatenkinama - didieji Lietuvos miestai vis dar neturi biologinio vandens valymo arba jis yra nepakankamas. Šiuo metu prioritetas suteiktas vandens valymo įrenginių statybai, daugiausia dėmesio skiriant didžiųjų miestų ir rajonų centrų nuotekų valymo įrenginių statybai (šiems darbams skiriama daugiausia lėšų).
Didelę Lietuvos hidrografinio tinklo dalį sudaro reguliuotos upių atkarpos bei melioraciniai kanalai. Nustatyta, kad natūralios upių ir upelių atkarpos sudaro tik 15% bendro vandentėkmių ilgio. Didžiausias paviršinio vandens vartotojas šiuo metu yra Ignalinos atominė elektrinė. Be Kauno HE ir Kruonio HAE, Lietuvoje veikia dar 12 mažų elektrinių. Ruošiami sugriautų ar užkonservuotų mažųjų jėgainių atstatymo bei rekonstrukcijos projektai.
Šiuo metu išgaunama apie 1 mln. m3/parą gėlo požeminio vandens. Jo gavyba sukoncentruota didžiausių Lietuvos miestų apylinkėse. Mineralinio gydomojo vandens ir sūrymų kurortų poreikiams išgaunama apie 1,5 tūkst. m3/parą. Dabartinė gėlojo vandens gavyba sudaro apie 30% visų jo išteklių. Pastaruoju metu požeminio vandens vartojimas yra sumažėjęs apie 22%.
Vandens, visų pirma upių, teršimas ir toliau lieka opiausia Lietuvos ekologine problema. Tai akivaizdžiai rodo jau vien toks faktas, kad beveik pusę milijono gyventojų turintis Kaunas iki šiol neturi užteršto vandens valymo įrengimų. Nors dėl pastarųjų metų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!