Lietuvos, kaip ir bet kurios kitos šalies transporto sistemą sudaro keturi elementai: valdymas, riedmenys, infrastruktūra ir subjektas. Kiekvienas elementas yra svarbus, todėl nors vienam elementui neesant neegzistuotu transporto sistema. Lietuvai ypač svarbus elementas yra transporto infrastruktūra, nes ji randasi kryžkelėje tarp vakarų ir rytų bei šiaurės ir pietų šalių. Todėl didelis finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) lėšų skiriamas infrastruktūrai. Tobulindama infrasktuktūrą Lietuva siekia užtikrinti sklandų judėjimą, mažinti aplinkos taršą, skatinti skirtingų transporto rūšių sąveiką. 2004 m. Lietuva įstojusi į ES mažina išmetamų anglies junginių kiekius atnaujindama elektros varomų transporto priemonių parkus, įrengdama elektromobilių įkrovos stotelių ir miestuose dviračių nuomos sistemas. Informacinių technoogijų plėtojimas, saugaus eismo įstatytmų kūrimas naudingas žmonėms, nes padeda lengviau suprasti transporto sistemą, bei sumažinti eismo įvykius. Įgyvendinant Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamus projektus, sukuriama papildomai darbo vietų transporto sektoriuje ir ne tik. Europos Sąjungos skirtos lėšos turi didelę įtaką ekonominiam šalies augimui.
Automobilių kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir miestų bei rajonų savivadybės. Susisiekimo ministerijos teikia leidimus, licencijas įmonėms, kurios užsiima krovinių bei keleivių gabenimu. Bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis dėl transporto tinklų plėtotės suderinamumo: sienų kirtimo punktų, techninių standartų, projektų įgyvendinimo klausimų. Sprendžia infrastruktūros projektų finansavimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros projektai atsiperka per 20–30 metų, jie nėra patrauklūs privačiam verslui. Ji prižiūri, kontroliuoja visą veiklą transporto sektoriuje. Kelių tiesybą ir priežiūrą ir saugaus eismo kokybę atlieka valstybinė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Daugiau kaip pusė šalies susisiekimo sektoriui skirtų 2007–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšų panaudota kelių tinklui modernizuoti. Lietuva – nedidelių atstumų valstybė, todėl išplėtota ir modernizuota kelių infrastruktūra skatina didesnius krovininio transporto srautus. ES lėšos padėjo ir Lietuvos periferiniams regionams – per juos einantys tarptautinės reikšmės keliai tampa verslo atspirties tašku, aplink transporto mazgą ima kurtis daugiau įmonių. Nedarbo lygis dėl investicijų poveikio sumažėjo 1,4 proc. Šalies regionuose vykdomi ir miestų ar miestelių gatvių...
Šį darbą sudaro 2529 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!