Intelektinės transporto sistemos Lietuvoje

• SSGG – Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė.
Intelektinės transporto sistemos užima plačiа bevieliu ir laidiniu ryšiu pagrįstų informacinių kontrolės ir elektroninių technologijų sritį. Idiegtos į transporto sistemos infrastruktūrа ir į pačias transporto priemones, šios technologijos padeda parodytu transporto srautus, mažinti spūstis, teikti keliautojams patogesnius maršrutus, taupyti laikа ir pinigus.
Intelektinės transporto sistemos suteikia priemones transporto profesionalams kaupti, analizuoti ir rinkti duomenis apie sistemos veikimа piko valandomis. Tokie duomenys padidina eismo dalyvių galimybes atkreipti dėmesį į eismo įvykius, prastas meteorologines sаlygas bei kitus pajėgumа mažinančius veiksnius.
Darbo tikslas:
Išnagirnėti Lietuvos intelektines transporto sistemas, sėkmingiausia transporto rūšį ir susipažinti su Lietuvos Respublikos teisiniais aktais, dokumentais, bei kilančiomis įgyvendinimo problemomis.
2. INTELEKTINĖS TRANSPORTO SISTEMOS
Intelektinės transporto sistemos (ITS) – informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos sistemos, skirtos geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui, įskaitant infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus, elektroninį keleivinio transporto bilietą, valdyti, taip pat sąsajoms tarp šių transporto rūšių užtikrinti.[1]
Dažnai kalbama ir apie intelektinių transporto sistemų paslaugas, t. y. intelektinių transporto sistemų prietaikos intelektinių transporto sistemų taikymo operacinė priemonė. Veikimo užtikrinimas tinkamai parengtoje organizacinėje ir operacinėje sistemoje, siekiant padidinti naudotojo saugumą ir patogumą ir (arba) palengvinti transporto ir kelionių operacijas, padidinti jų veiksmingumą arba padėti jas atlikti.
ITS pavyzdžių kasdieniame gyvenime yra gana daug, pavyzdžiui, elektroniniai bilietai, kintamos informacijos ženklai, eismo valdymo centrai, navigacinės technologijos.
3. LIETUVOS KELIŲ TRANSPORTAS
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išasfaltuota daug žvyrkelių, bet rajoniniai keliai vis dar daugiausia yra su žvyro danga. Lietuva turi gerai išplėtotą automobilių kelių tinklą, automobilių transportu pasiekiamos visos gyvenamosios vietovės. 1970 bendras kelių ilgis Lietuvoje sudarė 33 700 km (iš jų 13 900 km su kieta danga), 1990 – 48 734 km (39 853 km su kieta danga), 1997 – 69 243 km (61 615 km su kieta danga), 2000 – 75 243 km (68 665 km su kieta danga), 2008 – 81 030 km (71 563...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!