Lietuvos Respublikos vietos savivalda

Konstitucinė teisė yra svarbiausioji teisės šaka, kurios normos įtvirtina valstybės politinius, socialinius – ekonominius ir administracinės – teritorinės santvarkos pagrindus, valstybinės valdžios institucijų organizavimo principus ir funkcionavimo tvarką, valstybinės valdžios įgyvendinimo mechanizmą, teisinę piliečių padėtį ir santykius tarp valstybės, visuomenės ir piliečių.
Vietos savivalda yra vienas pagrindinių valstybės elementų, kuris organizuojamas ir įgyvendinamas tam tikroje valstybės teritorijoje. Be vietos savivaldos sistemos neįmanoma užtikrinti šiuolaikinės demokratinės valstybės pagrindų. Nepriklausomai nuo šalies pasirinktos valdymo formos, ar ji būtų federacinė ar unitarinė, vietos savivalda valstybės valdyme vaidina svarbų vaidmenį.
Vietos savivalda pradėjo plėtotis Europoje dar viduramžiais, o Lietuvoje ji atsirado po baudžiavos panaikinimo. Tarpukario Lietuvoje vietos savivaldos institucijos buvo arčiausiai prie žmonių ir turėjo didelį poveikį visuomenės gyvenime. Lietuvos savivalda praėjo sunkų ir įdomų išbandymų kelią, kuris kuriamas ir šiandien. Lietuvai žengiant pirmuosius žingsnius Europos Sąjungoje, svarbu sukurti šiuolaikišką, teisės aktais reglamentuotą, efektyviai veikiančią vietos savivaldos sistemą.
Vietos savivaldos įstatymas duoda tokią šios institucijos sampratą: Vietos savivalda – tai Lietuvos Respublikos teritorijos administracinio vieneto gyventojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bei tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius. Savivaldybė – tai valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio gyventojai turi valstybės laiduotą savivaldos teisę.
Savivalda veikia administracinio vieneto teritorijoje. LR Konstitucijos 10 straipsnio pirma dalis įsakmiai nurodo: “Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius”. Šio straipsnio pagrindu yra įtvirtinta Lietuvos valstybės sąrangos forma. Lietuvos Respublika yra unitarinė valstybė. Ji neturi savo teritorijoje darinių, turinčių valstybinius požymius. Centralizacija neužtikrina demokratiško valstybės valdymo, kai šis sutelkiamas tik valstybinės valdžios institucijų valioje. Esant decentralizacijai dalis funkcijų perduodama savivaldybėms. Savivaldybių veikla yra arčiausiai gyventojų kasdienių problemų ir dinamiškai reaguoja į nuolat vykstančius gyvenimo pokyčius, kai tuo tarpu centrinės valdžios aparatas nėra toks paslankus operatyviai spręsti konkretaus administracinio vieneto susidariusią situaciją. Konstitucijos 11 straipsnis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!