Lietuvos Respublikos teismai

LR teismų sistema viena iš ilgiausiai besiformavusių valdžios sistemų Lietuvoje. Daugelis teisininkų, kad vienas rimčiausių žingsnių šiandieninės teismų sistemos link buvo 1933 m. Teismų santvarkos įstatymas, nustatęs keturių grandžių teismų sistemą. Šią sistemą sudarė apylinkių, apygardų teismai, Apeliacinis teismas ir Vyriausiasis Tribunolas, kuriam buvo pavestas kasacinis bylų nagrinėjimas, įstatymų aiškinimas ir vieningo įstatymų taikymo užtikrinimas. Prie keturių grandžių sistemos su tam tikrais pakeitimais buvo grįžta jau po 1990m. Po nepriklausomybės atkūrimo apylinkių, apygardų teismai ir Apelaicinis teismas išliko, o Vyriausiąjį Tribunolą teismų sistemoje pakeitė Aukščiausias Teismas, kurio kompetenciją sudarė kasacinis bylų nagrinėjimas ir vienodos teisminės praktikos užtikrinimas. Įstatymų aiškinimo teisė buvo perduota LR Konstituciniam Teismui. Pirmasis dokumentas, kuriame buvo įtvirtinta ši keturių grandžių teismų sistema buvo1992 m. referendumu priimta LR Konstitucija (LRK). Ttačiau iki sistemos reformos užbaigtumo trūko konkretaus Teismų įstatymo. Tam pradžią padarė 1993 m. Seimo patvirtinti Teismų reformos metmenys, o 1994 m. LR Teismų įstatymas (LRTĮ) įtvirtino net tris metus trukusią teismų sistemos reorganizaciją, kuri tebesitesia ir iki šiol. Ryškus šios sistemos reorganizacijos tęstinumo pavyzdys yra specializuotų teismų kūrimas, kuriam pradžią padarė 1999m.sausio 14d. įsteigti LR Administraciniai teismai.
Apibrėžinat šio darbo tikslą, svarbu pažymėti, kad į šiame darbe analizuojamą teismų sistemą nėra įtraukiamas LR Konstitucinis Teismas, nes jis, nors ir yra “teisminė instancija”, tačiau sprendžia įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo arba teisėtumo klausimą, tuo tarpu kai bendrosios kompetencijos teismai sprendžia tik individualias bylas dėl įstatymo pažeidimo. Taigi šiame darbe apžvelgsime pagrindinius principus, kuriais remiasi LR teismai, vykdydami savo funkcijas. Taip pat įsigilinsime į teismų sistemos struktūrą, teisėjų skyrimą ir keturių grandžių teismų kompetenciją, skirdami ypatingą dėmesį apeliacinei ir kasacinei bylų nagrinėjimo tvarkai. Taip pat atidžiau panagrinėsime naujai įkurtų, Ūkinį teismą pakeitusių administracinių teismų struktūrą, kompetenciją ir jų vietą teismų sistemoje.
Lietuvoje valdžių padalijimas įtvirtintas LRK I skirsnio 5str. 1dalyje, kuris skelbia, kad: “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!