Lietuvos Respublikos rinkimų ir referendumo teisė

 Lietuvos Respublikos rinkimų ir referendumo teisė 1. Rinkimų teisės šaltiniai. Aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės subjektai ir rinkimų teisės įgyvendinimo principai. Rinkimai – tai savo esme demokratiškas valstybių valdžios institucijų sudarymo arba atskirų pareigų užėmimo būdas, kai tauta ar jos atstovai įstatyme nustatytų procedūrų būdu gali spręsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus įgaliojimus, o kam juos atimti. Objektyvioji rinkimų teisė - visuma teisinių normų, kurios reguliuoja visuomeninius santykius,susijusius su rinkimų organizavimu, jų vykdymu ir rinkimų rezultatų nustatymu. Subjektyvioji rinkimų teisė - piliečiui valstybės garantuojama teisė ir galimybė dalyvauti renkant tam tikrus valdymo organus. Tai kompleksinė teisė: a) Aktyvioji - piliečio teisė balsuoti rinkimo metu (balso teisė). Ji skaidoma:1) teisė balsuoti paštu (jei numato įstatymas); 2) teisė apskųsti rinkimų komisijos sprendimą (negavus balsavimo biuletenio). KR k-je numatyta, aktyviąją rinkimų teisę pilietis įgyja, jei rinkimų dieną jam yra sukakę 18 m. Rinkimų teisę piliečiai įgyvendina Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatyta tvarka. b) Pasyvioji piliečio teisė balotiruotis rinkimuose (kelti savo kandidatūrą),teisė pretenduoti į tam tikras renkamas pareigas. Pilietis tik iškelia savo kandidatūrą, o ji išrenka kiti. Pilietis turi agituoti rinkėjus. Rinkimų teisės šaltiniai. Konstitucinės teisės normos, reguliuojančios rinkimų organizavimo ir pravedimo tvarką, įtvirtintos įvairiuose teisės šaltinuose. RT šaltiniai –teisiniai aktai, kurie nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką. Galima išskirti šiuos rinkimus reglamentuojančius šaltinius: I.Rašytinės teisės normas įtvirtina: 1.K-ja; 2.tarptautinės sutartys; 3.įstatymai ir teisės aktai, turintys įstatymų galią; 4.politinių partijų įstatai (statutai); II.Nerašytinės teisės normas išreiškia: 1.bendrieji teisės principai; 2.teisiniai papročiai ir tradicijos; 3.rinkimų teisės normų išaiškinimai pateikti tos institucijos, kuri turi teisę teikti šiuos išaiškinimus. Seimo rinkimus pripažinti negaliojančiais gali Seimas, remdamasis konsitucinio teismo išvada, kurios prašyti gali tik Respublikos Prezidentas ir Seimas. Galutinį klausimą sprendžia seimas. Pripažinti negaliojančiais savivaldybių tarybų rezultatus gali Vyriausioji rinkimų komisija (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas), kuri tai (vieną kartą) padarė 1997m. kovo 29d., vertindama savivaldybės tarybos rinkimus Švenčionių rajono rinkimų apygardoje. Kitą LR RT šaltinių dalį sudaro įstatymai. LR Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose yra detalizuojamos bendrosios RT nuostatos, reglamentuotas rinkimų organizavimas, rinkėjų sąrašų sudarymas, kandidatų iškėlimas, rinkimų agitacija ir kiti rinkimų procesai. Prie L-vos RT šaltinių priskirtinos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos instrukcijos, kurių paskirtis-garantuoti vienodą Rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje LR teritorijoje. Jas vykdyti privaloma visoms inst.ir pareigūnams. Rinkimų teisės konstituciniai principai Pagrindiniai principai: Visuotinės rinkimų teisės. (amžiaus cenzas) a) pozityvūs - tokios sąlygos, kurios nėra diskriminavimo pobūdžio, bet jos logiškai pagrįstos. Pvz.: pilietybės cenzas. RT sėslumo cenzas renkant Seimo narius(nuolat gyvenantis L-je) bei Prezidentą(ne mažiau kaip 3 paskutiniuosius metus gyvenęs L-je). Nesuderinamumo cenzas taikomas pasyviajai RT. Vadinasi negali būti išrinktas asmuo, užimantis tam tikras pareigas, turintis tam tikrą renkamą mandatą ar užsiimantis tam tikra veikla.LR Seimo rinkimų įst-me numatyta, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 d.iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti esą neveiksnūs ar nepakaltinami. Amžiaus cenzas- tai įstatyme numatytas reikalavimas, kad rinkimuose gali dalyvauti tik nustatyto amžiaus sulaukę asmenys.Vaikai negali dalyvauti. L-je aktyviai RT įgyvendinti-18 m., pasyviai RT-Seimo nariu-25 m., Prezidentu-ne mažiau kaip 40m., Savivaldybių tarybų nariu-21 m. b) negatyvūs - sąlygos rinkimo teisei realizuoti,kurios išreiškia t. t. diskriminacija. Lyties cenzas- Šveicarijoje panaikintas 1970 m. Turto cenzas- beveik nesutinkamas (N. Zelandija, Australija). Turto cenzas reiškė papildomą rinkimo teisė. Turi nekilnojamojo turto-gauni papildomą balsą.( II balsą). Jie gali balsuoti pagal gyvenamą ar pagal nekilnojamojo turto vietą. Išsilavinimo cenzas (raštingumo cenzas)-tik raštingi gali dalyvauti (buvo 20 a. pradžioje). Religiniai cenzai-Islamo valstybėse. Irano parlamento nariu g.b. tik praktikuojantis musulmonų tikėjimo. Moraliniai cenzai-narkomanai (Meksika). Teisti, prasiskolinę. Lygios rinkimų teisės. Reikalavimas, kad visų rinkėjų balsai turėtų tą patį svorį. Lygiateisiškumo principo išraiška rinkimų metu. Tiesioginių rinkimų. Rinkėjai už kandidatus balsuoja patys, betarpiškai. Jie sprendžia, kas bus išrinktas. Tiesioginiai rinkimai dominuoja. G. b. netiesioginiai (daugiapakopiai rinkimai). ( Rinkėjai- rinkikai- kandidatas).Tai lyg dvi rinkimų pakopos. Slapto balsavimo. Kiekvienam rinkėjui užtikrinama galimybė laisvai, nevaržomai pareikšti savo valią.Draudžiama kontroliuoti rinkėjų valią. Specialios balsavimo kabinos. Kartais naudojamos balsavimo mašinos.K. k. valstybėse rinkėjai biuletenį užpildo namie, jį atneša į rinkimų apylinkė, įdeda į voką, užklijuoja, o rinkimo komisijos narys įmetą į balsadėžė. Jei voke keli biuleteniai-negalioja. Rinkimų rengimo ir vykdymo viešumo. Viešumas užtikrina galimybę kontroliuoti rinkimų procesą, daryti jį skaidrų.Jo įgyvendinimas užtikrina, kad piliečių valia rinkimų metu būtų teisingai išreikšta ir adekvačiai įforminta. PVZ.Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši. Laisvų rinkimų principas. Rinkėjui pačiam nuspręsti dalyvauti ar ne rinkimuose. Taikomas dažniausiai anglosaksų valstybėse. Rinkėjai patys registruojasi rinkėjų sąrašuose. Absenteizmas- rinkėjai neatvyksta balsuoti. Jo priežastis: politinė (nepasitenkinimas kandidatais).nepolitinės (žmogui neįdomu, nesvarbu). 1998 11 11 KT nutarimas Dėl reikalavimo kandidatams į Seimo narius ar į savivaldybių tarybų narius, turintiems užsienio valstybės pilietybę, atsisakyti kitos valstybės pilietybės. Taigi Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus. Tai suprantama, nes valstybės institucijose gali dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių!!! Akivaizdu, kad jeigu Seimo nario priesaiką duotų asmuo, kuris priesaika ar pasižadėjimu yra susijęs su užsienio valstybe, kiltų abejonių dėl naujos priesaikos tikrumo ir patikimumo, o tokio asmens teisinė politinė situacija taptų dviprasmiška. 2. Rinkimų sistemos sąvoka ir rūšys. Lietuvos rinkimų sistemos ypatumai. Rinkimų sistemos sąvoka - RS-tai rinkimų įstatymuose įtvirtintų taisyklių, principų ir kriterijų visuma, kuriais remiantis nustatomi balsavimo rezultatai RS turi du aspektus:1.Plačiąja prasme- visuma visuomeninių santykių, kurie susiję su rinkimų organizavimu ir jų vykdymu. 2.Siaurąją prasme- tai rinkimų rezultatų nustatymo būdai. LR vyksta trijų rūšių nacionaliniai rinkimai:1.rinkimai į Seimą; 2.R-kos Prezidento rinkimai; 3.savivaldybių tarybų rinkimai. Pagrindinės rinkimų sistemos:1.Mažoritarinė;2.Proporcinė; 3.Mišrioji. 1.Mažoritarinė rinkimų sistema grindžiama daugumos principu, išrinktu yra laikomas tas kandidatas, kuris gavo balsų daugumą apygardoje. Ji paprastai būna:mažoritarinė santykinės daugumos; mažoritarinė absoliučios daugumos. Pagal absoliučios daugumos m.s-mą išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo absoliučią rinkimų apygardos balsų daugumą (mažiausiai 50,01 proc.). Maž.rinkimų sistemos trūkumai: 1.balsai, kuriuos tam tikroje apygardoje gavo pralaimėję kandidatai, paprasčiausiai pradingsta;2.ši sistema yra naudinga tik stambioms politinėms partijoms; 3.sistema nėra rezultatyvi.Jei balsai išsiskirsto tarp įvairių kandidatų, nė vienas kandidatas neišrenkamas.Kad būtų pasiekta šios rinkimų sistemos rezultatyvumo gali būti taikomi šie veiksmai:1.Persibalotiravimas.Iš anksčiau besibalotiravusių kandidatų į naują biuletenį įrašomi du kandidatai, surinkę daugiausia balsų. Jei balsai vėl išsiskirsto, balsavimo rezultatas nustatomas arba burtų keliu, arba išrenkamas vyriausias pagal amžių asmuo. 2.Pravedami pakartotiniai balsavimų turai,leidžiama kandidatus blokuoti, kol nebus nustatytas balsavimo rezultatas. 3.Alternatyvus balsavimas.Balsuodamas rinkėjas suskirsto kandidatus pagal savo preferencijas: priešais kandidato, kurį jis nori išrinkti pirmiausia, pavardę rinkėjas rašo “1”, antru-“2” ir t.t.Iš pradžių apskaičiuojamos pirmosios preferencijos. Jei vienas iš tokių kandidatų surinko absoliučią balsų daugumą, jis yra laikomas išrinktu. Taikant maž.santykinės daugumos sistemą, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris surinko balsų daugiau negu kiekvienas jo varžovas atskirai. Šios sistemos trūkumas: taikant šią sistemą., itin neproporcingai atstovaujama rinkėjų valiai. 2.Proporcinė rinkimų sistema.Prop.rinkimų sistemos atveju, visoms partijoms atstovaujama proporcingai per rinkimus gautų balsų skaičiui.Ši sistema palankesnė nedidelėm partijom. Partijos pateikia kandidatų sąrašą daugiamandatėse apygardose, o balsuotojai renkasi partijos sąrašą.Kiekvienai partijai skiriama vietų pagal jų surinktus balsus. Valstybėse, kuriose taikoma prop.atstovavimo sistema, skirtumas tarp rinkimų rezultatų ir gaunamų vietų yra mažesnis nei taikant mažoritarinę sistemą. Taikant šią sistemą, valstybės teritorija suskirstoma į rinkimų apygardas su maždaug vienodu rinkėju skaičiumi, kiekvienoje apygardoje išrenkami keli atstovai.Šiai sistemai įgyvendinti turi būti sudarytos daugiamandatės apygardos. Šios sistemos savybė- dėl mandatų varžosi politinės partijos, kiekviena partija sudaro savo kandidatų sąrašą visiems apygardai skirtiems mandatams gauti. Rinkėjai balsuoja už partijos pateiktą sąrašą. Suskaičiavus balsus už kiekvieną sąrašą, mandatai proporcingai padalijami visoms partijoms. Didelės apygardos ir proporcinis atstovavimas sudaro galimybes į parlamentą patekti mažų partijų atstovams. Siekiant užtikrinti parlamento stabilumą ir sumažinti mažų partijų skaičių, yra nustatomi rinkimų barjerai, kurie leidžia mandatų dalybose dalyvauti tik tom partijom, kurios surinko nustatytą minimalų balsų procentą (1-10 proc.). Lietuvoje taikomas E.Hagenbacho-Bischoffo kvotų skaičiavimo metodas. 3.Mišri rinkimų sistema. Primą kartą ji buvo įvesta po II p.karo VFR. Dažniausiai ši sistema taikoma renkant valstybių parlamentus ir savivaldos atstovaujamąsias inst.Pagal mišrią rinkimų sistemą, dalis deputatų renkami naudojant vieną iš mažoritarinės rinkimų sistemos variantų; kita dalis-taikant proprc.rinkimų sistemą. Pvz.Vok.pusė Bundestago renkama pagal mažoritarinę santykinės daugumos sistemą, kita pusė-pagal proporc.rinkimų sistemą. Vieningo balso perdavimo sistema-kiekvienas rinkėjas ar rinkikas biuletenyje suskirsto kandidatus pagal savo preferencijas, o suskaičiavus balsus, nustatoma kvota. Jeigu kuris nors kandidatas po pirmo balsų apskaičiavimo surinko kvotą, jis laikomas išrinktu, o jo likusios pirmos preferencijos yra paskirstomos tarp kitų kandidatų atitinkamai balsų skaičiui, kuriuos jie gavo pagal antras preferencijas. Kandidatas, surinkęs mažiausiai pirmų preferencijų, laikomas pralaimėjusiu, o jo balsai perduodami kitiems kandidatams. Šios operacijos atliekamos tol, kol paskirstomi visi mandatai. Mažoritarinė kvalifikuotos daugumos . Išrinktu laikomas kandidatas ar jo sąrašas, gavęs kvalifikuotą balsų daugumą. Kvalifikuotą daugumą nustato įstatymas ir bet kokiu atveju viršija absoliučią daugumą. Ši sistema yra reta, nes mažiau rezultatyvi, nei absoliučios daugumos. Gali būti: 2/3 balsų; 65%. Sąrašų sujungimas (blokavimas – sudaromas blokas) pačios partijos susitaria sujungti. Blokas dalyvauja rinkimuose, gauna kaip blokas kažkokį kiekį mandatų ir jau paskui tarpusavyje pasidalija. Griežti ir laisvi sąrašai. Preferencinis balsavimas. Griežti sąrašai (tvirti, uždari) – kai sudaryto partijos sąrašo negalima keisti. Laisvi sąrašai (lankstūs, atviri) – gali keistis. Preferencija – tai pirmenybės suteikimas. Preferencinio balsavimo tikslas – rinkėjams suteikta teisė išsirinktos partijos sąrašo viduje suteikti pirmenybę kokiam nors kandidatui. Nes juk sąraše kandidatų eiliškumą nustato pati partija, o rinkėjas gal nori, kad mandatas atitektų ne patiems pirmiesiems sąraše, o kur nors per vidurį ar gale. Panašavimas (panasažas) (pranc. Panachage –sumaišymas). Tai rinkėjo teisė balsuoti už kandidatus iš skirtingų sąrašų arba įrašinėti į sąrašus naujus kandidatus. LR taikomos trys rinkimų sistemos. LR Seimo nariai renkami pagal mišrią sistemą. Yra renkami 141 Seimo narys: 71 renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose pagal santykinės daugumos mažoritarinę rinkimų sistemą (nerengiamas antrasis turas), o 70-daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal partijų sąrašus proporcine rinkimų sistema.Lietuvoje įtvirtintas klasikinis mišrios rinkimų sistemos modelis. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje mandatus dalijantis dalyvauja partijos ir politinės organizacijos, surinkusios daugiausia balsų ir įveikusios rinkimų barjerą. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas iš jų taikant kvotų ir liekanų metodą. Pirmiausiai apskaičiuojama kvota, kuri parodo, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti.Ji lygi rinkėjų balsų už sąrašus, dalyvavusių skirstant mandatus, sumai, padalintai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Už kiekvieną sąrašą atiduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Seimo rinkimų metu pagal prop.rinkimų sistemą taikomi ir balsavimo pagal preferencijas elementai: balsuodamas rinkėjas prie partijos sąrašo pažymi ir tuos konkrečius partijos kandidatus, kuriem jis nori atiduoti savo preferencijas. Jei kandidatui atiduoda pirmenybę daug rinkėjų, jis gali pakilti per kelias partijos sąrašo vietas. Jei partija gauna mažiau mandatų negu jos sąraše buvo kandidatų, tai kuo aukštesnė kandidato vieta partijos sąraše, tuo didesnė tikimybė būti išrinktam. Kandidatų į Seimo narius reitingą skaičiuoja ir šių kandidatų galutinę vietą pagal rinkėjų pareikštą nuomonę ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Galutinę kandidatų sąrašų eilę skelbia Vyr.rinkimų komisija tą pačią dieną, kaip ir balsavimo rezultatus vienmand.rinkimų apygardose. Partija ar koalicija gali atsisakyti kandidato reitingo nustatymo, tuomet partijos įregistruotų kandidatų eilė sąraše laikoma galutine. Renkant Prezidentą yra taikoma mažoritarinė rinkimų sistema. K-je numatytais atvejais yra taikoma absoliučios ar santykinės daugumos sistema: jei pirmam balsavimo rate dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų, yra taikoma mažoritarinė absoliučios daugumos rinkimų sistema, t.y.išrinktu laikomas tas, kuris surinko daugiau nei pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusę visų balsavimo teisę turinčių piliečių, yra taikoma maž.santykinės daugumos sistema-išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia, be ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jei nei vienas kandidatas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas antras balsavimo turas, kuriame išrinktu laikomas tas, kuris surinko daugiausia balsų (taikoma maž.santykinės daugumos sistema). Savivaldybių tarybų nariai yra renkami 4 m.daugiamandatėse rinkimų apygardose ir yra taikoma proporcinė rinkimų sistema. Mandatai paskirstomi taikant kvotų ir liekanų metodą. Kvota lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš mandatų skaičiaus.Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Rinkimų barjeras:partijom-4 proc., koalicijoms-6 proc. 1996 11 23 KT išvada dėl Seimo rinkimų. Principinės rinkimų teisės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Seimo nariai renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Konkrečiau Seimo rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo rinkimų įstatyme. Kaip LR 1918-1992 m. konstitucijose reglamentuota Seimo rinkimų sistema? Rinkimų sistema tiesiogiai reglamentuota tik 1992-1938 m. ir 1990 m. konstitucijose, t.y. 1992 m. Konstitucijos 23str.: „Atstovai renkami /.../ proporcingąja rinkimų sistema“, 1928 m. Konstitucijos 25 str.: „Atstovai renkami/.../ proporcine rinkim7 sistema‘‘ ir 1938 m. Konstitucijos 77str. 2 d.: „Renkama proporcine sistema‘‘. Kitokia – daugumos (mažoritarinė) rinkimų sistema nustatyta 1990 m. Laikinajame Pagrindiniame įstatyme (70 str.): „kandidatų į deputatus skaičius neribojamas“, „į rinkimų biuletenius gali būti įrašytas bet koks kandidatų skaičius“, „teisę kelti kandidatus į deputatus turi politinės partijos, visuomeninės organizacijos, visuomeniniai judėjimai, darbo kolektyvų ir gyvenamosios vietos rinkėjų susirinkimai. Konkreti rinkimų sistema nenustatyta 1992 m. Konstitucijoje. 3. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Rinkimų komisijos, jų rūšys, sudarymo tvarka ir kompetencija. Rinkėjų sąrašai. L-je įstatymai nenumato tam tikros rinkimų datos, bet nustato tam tikrą laikotarpį kada jie turi įvykti. Prez- 2mėn iki pabaigos. Seimo rinkimus skelbia prezidentas. Savivaldybių skelbia Seimas. Rinkimams organizuoti sudaromos rinkimų komisijos. Lietuvojeje: rinkimus vykdo nuolat veikianti Vyr.komisija, o rinkimų laikotarpiui sudaromos miestų, rajonų, apygardų, apylinkių rinkimų komisijos. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas LR pilietis, jei jis turi teisę renkamas Seimo nariu ir nebuvo per paskutiniuosius 3 Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus ar referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų įstatymų pažeidimus. Tuo pačiu metu rinkimų komisijos narys negali būti kandidatu į Seimo narius, rinkimų atstovu ir rinkimų stebėtoju. Jei jis pageidauja būti kandidatu į Seimo narius-privalo atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Vyr. rinkimų komisija yra nuolat veikianti aukščiausioji LR Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumų organizavimo inst. Ją 4 m.sudaro ir jos sudėtį keičia Seimas. Prieš neeilinius Seimo rinkimus Vyr.rinkimų komisija naujai nesudaroma, jos įgaliojimai išlieka iki Vyr.rinkimų komisija bus sudaryta prieš eilinius Seimo rinkimus. Ši komisija garantuoja vienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymą visoje LR teritorijoje. Tuo tikslu ji leidžia šių įstatymų įgyvendinimo instrukcijas, kurias privalo vykdyti visos inst.ir pareigūnai. Vyr.rinkimų komisijos sprendimus gali pakeisti tik ji pati ar įsigaliojęs teismo sprendimas. Niekam neleidžiama kištis į šios komisijos veiklą organizuojant rinkimus ar referendumą. Vyr.rinkimų komisiją sudaro: 19 komisijos pirmininkas; 3 aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie burtais nustatomi iš teisingumo ministro pasiūlytų 6 kandidatūrų; 3 aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kurie burtais nustatomi iš L-vos teisininkų draugijos pasiūlytų 6 kandidatūrų; partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pasiūlytų asmenų. Vyr.rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas, jo pavaduotoją ir sekretorių-renka Vyr.rinkimų komisija. Pavaduotojas renkamas iš narių, kurie partijoms neatstovauja. Vyr.rinkimų komisijos pirmininkas, nariai jei yra partijų nariai, turi sustabdyti savo narystę jose ir darbo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ir polit.organiz.veikloje bei vykdyti jų pavedimus. LR taip pat sudaromos apylinkių ir apygardų rinkimų komisijos. Apygardų rinkimų k-jas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyr. rinkimų ko-ja. Jos prižiūri, kaip jų apygardose vykdomas rinkimų įstatymas, instruktuoja ir moko apylinkių rinkimų k-jas, skirsto joms lėšas ir kontroliuoja jų naudojimą, svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų k-jų. Po balsavimo apygardų r. k-jos, remdamasis apylinkių r. k-jų protokolais, surašo apygardų balsų skaičiavimo protokolus. Apygardų r. k-jos sudaromos iš Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, mero, politinių partijų pasiūlytų asmenų. Apylinkių r. k-jas sudaro apygardų r.k-jos rinkimų laikotarpiui. Pirmiausia apygardos r.k-ja nustato kiekvienos rinkimų apylinkės k-jos narių skaičių: kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų k-jas, skaičiui. Apylinkių r. k-jos sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkėjų sąrašais, nagrinėja skundus dėl šiose sąrašuose padarytų klaidų, prižiūri kaip, jos teritorijoje vyksta balsavimas paštu. Apylinkės r. k-jos uždavinys organizuoti balsavimą rinkimų apylinkėje, suskaičiuoti balsus ir surašyti balsų skaičiavimo protokolą. 1994 06 30 KT nutarimas “Dėl vyriausiosios rinkimų komisijos personalinės sudeties“. Konstitucijos 107 straipsnyje yra įtvirtinta Seimo teisė pačiam priimti galutinį sprendimą tais atvejais, kai pažeidžiami rinkimų įstatymai. Toks Seimo sprendimas turi būti grindžiamas Konstitucinio Teismo išvada( kadangi tuo metu Konstitucinis teismas dar nefunkcionavo, seimas vadovavosi Aukščiausiojo teismo sprendimu). Kilus abejonėms, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, prašyti Konstitucinio Teismo išvados pagal Konstitucijos 106 straipsnio penktąją dalį gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų - ir Respublikos Prezidentas. Susiklosčius tokiai padėčiai, Seimas sudarė parlamentinę komisiją Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ištirti. Remdamasis šios komisijos išvadomis, Seimas 1993 m. kovo 23 d. priėmė nutarimą "Dėl kai kurių Vyriausiosios rinkimų komisijos narių atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus neteisėtus Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimus". Ginčijamo Seimo nutarimo preambulėje konstatuotas Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas vykdyti teismo sprendimus bei Seimo rinkimų įstatymą. Minėto nutarimo 1 punktu buvo keičiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtis, t. y. jis atitinka Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktą. Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad minėtas Seimo sprendimas, priimtas tokiomis aplinkybėmis, kai buvo ignoruojami Aukščiausiojo Teismo sprendimai ir nerandama teisinių būdų priversti tuos sprendimus įvykdyti, vertintinas kaip neišvengiama priemonė, nes juo buvo įveiktas teisminės valdžios galių ignoravimas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas Seimo nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Rinkėjų sąrašai. Rinkėjų registravimas - įrašymas į rinkėjų sąrašą, tuo pagrindu rinkėjas g. b. prileistas balsuoti. Šio etapo tikslas –užtikrinti galimybę visiems rinkėjams dalyvauti rinkimuose, užkirsti kelią apgaulėms.Rinkėjų sąrašų sudarymas garantuoja visuotinę ir lygią rinkimų teisę. LR rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyr r.k-ja. Yra dvi rinkimų sąrašų sudarymo sistemos: 1) neprivalomas rinkėjų įtraukimo į rinkėjų sąrašus, rinkėjas turi užsiregistruoti pats ( Meksika, Ispanija); 2) privalomas rinkėjų įtraukimas į rinkėjų sąrašus (Rusija, Italija). Tarpparlamentinės Tarybos 1994 m. kovo 26d. priimtoje Deklaracijoje „Dėl laisvų ir teisingų rinkimų kriterijų“, kurioje išreiškiama daugelio valstybių pozicija įvairiais rinkimų klausimais, pripažįstama, kad nė vienas, turintis rinkimų teisę, negali būti neįtrauktas į rinkėjų sąrašus ar eliminuotas iš jų, išskyrus objektyvius kriterijus, kurie nurodyti įstatyme. L-je į rinkimų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys LR piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo duomenis ir LR gyventojų registrą. Pagal registro duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai. Sąrašų tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyr.r.k-ja, remdamasi valstybės, savivaldybių inst.ir apygardų rinkimų komisijos teikiama informacija. Iš rinkėjų sąrašo išbraukiama: LR piliečiui mirus, netekus pilietybės ar teismo sprendimu pripažinus neveiksniu. Rinkėjui išduodamas pažymėjimas-leidimas dalyvauti rinkimuose.Jame nurodoma vardas, pavardė, gimimo data, adresas, vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris, rinkėjo eilės numeris rinkėjų sąraše, rinkimų data. Rinkimų apygardos. Rinkimų apylinkės. Rinkimų apygarda – teritorinis rinkimų vienetas, kuriame gyvenantys piliečiai renka atstovus į renkamas valstybės ar vietos savivaldos institucijas. Rinkimų apygardos rūšies pasirinkimas priklauso nuo rinkimų tipo ir naudojamos rinkimų sistemos specifikos. Taikant proporcinio.atstovavimo rinkimų sistemą, sukuriamos daugiamandatės rinkimų apygardos (LR sudaromos renkant atstovus į Seimą, savivaldybių tarybų rinkimus). Taikant mažoritarinio rinkimų sistemą beveik visada formuojamos vienmandatės rinkimų apygardos (Seimo ir Prezidento rinkimai). LR rinkimų apygardų ir apylinkių sudarymo tvarka numatyta rinkimų įstatymų. Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti LR teritorija dalijama į 71 vienmand.rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje ( Seimo įst 9 str.). Vyr.rinkimų komisija “VŽ” skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų adresus ir telefonus. Taip pat sudaroma viena daugiamand.rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę LR piliečiai (šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkami 70 Seimo narių.Balsavimui vykdyti ir balsams skaičiuoti yra sudaromos rinkimų apylinkės. Jos sudaromos atsižvelgiant į :1.patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas; 2.rinkėjų skaičių. Įstatymai numato, kad rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 tūks.rinkėjų. Miesto, rajono teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyr.r.k-ja ir paskelbia šį sąrašą “VŽ”. Kandidatų iškėlimo ir registravimo tvarka. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. LR Konstitucijos 79 str. Numatyta, kad kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas LR pilietis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!