Lietuvos kraštovaizdžių tipologija

Daug problemų dabar kyla gamtos ir visuomenės santykių sistemoje, kuri egzistuoja kaip mūsų gyvenamoji aplinka — žmonių įsisavintas kraštovaizdis. Kraštovaizdis yra bendras turtas, todėl jis dabar rūpi visiems gyventojams.
Gamtinės landšaftotyros atstovai (A. Isačenka, 1974) žmonių sukurtų objektu nelaiko kraštovaizdžio sudėtine dalimi arba juos traktuoja tik kaip atitinkamai pakeistus gamtinius elementus. Jie teigia, kad žmonių padaryti pakitimai neesminiai, t. y. neliečia svarbiausių stabilių kraštovaizdžio komponentų (medžiaginio pamato, klimato), kuriais grindžiama landšaftų tipizacija.
Kaip priešingybė šiai vienpusiškai gamtinės landšaftotyros krypčiai atsirado vadinamoji antropogeninė landšaftotyia, pagal kurią visi kraštovaizdžio komponentai yra vienareikšmiai. Kraštovaizdis virsta antropogeniniu, kai žmonės pakeičia bet kurį jo komponentą. Landšafto sąvoką antropogeninės landšaftotyros tyrinėtojai dažnai vartoja kaip naudmenų sinonimą. Pavyzdžiui, F. Milkovas (1973) iš agrarinių landšaftų klasės išskiria laukų, sodų, pievų, ganyklų landšaftų tipus.
Antropogeninė landšaftotyra nepakankamai vertina gamtinio kraštovaizdžio struktūrą, be to, į kraštovaizdžio sistemą irgi neįjungia socialinių ir ekonominių elementų, o tiria tik žmonių pakeistus gamtinius komponentus.
Kaip žmonija yra susiskirsčiusi į natūralias populiacijas — tautas, taip ir kraštovaizdis susiskirstęs į skirtingų savybių teritorinius vienetus.
Tipologine prasme atskiros gamtinės zonos ribose landšaftai esti dviejų pakopų: aukštesnės pakopos landšaftai — žemėvaizdžiai, žemesnės — vietovaizdžiai. Kiekvienas žemėvaizdis susideda iš tam tikro vietovaizdžių rinkinio.
Atskiros zonos gamta nėra visai vienalytė. Dėl vietinių veiksnių landšaftai vienoje zonoje dažnai daugiau skiriasi, negu nuo gretimos gamtinės zonos.
Vienos zonos ribose kraštovaizdį labiausiai įvairina medžiaginis pamatas. Jį sudaro atitinkamos mechaninės sudėties ir maistingumo paviršiniai geologiniai dariniai, tam tikras reljefas. Šis medžiaginis kraštovaizdžio pamatas mažai priklauso nuo litosferos sąrangos. Pavyzdžiui, Rytų Europos lygumoje platforminė sąranga sudarė ne kalnuotą, bet lyguminį reljefą, tačiau paviršiaus sudėtį čia nulėmė išorinės jėgos. Upės, ledynai, prieledyniniai ežerai, vėjai suklostė įvairios sudėties paviršines nuosėdas, iš kurių susidarė reljefas ir dirvožemis, o šie komponentai paįvairino ir visą kraštovaizdį.
Rytų Europos mišriųjų miškų zonoje, taip pat Lietuvoje medžiaginį kraštovaizdžio pamatą formavo daugiausia su buvusiu apledėjimu susiję geomorfologiniai procesai, o kai kuriose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!