Atviros Baltijos jūros būklė

Druskingumas ir deguonis.
Dėl nepakankamo druskingo vandens pritekėjimo iš Šiaurės jūros, per paskutiniuosius 15 metų sumažėjo druskingumas, taip pat ir giluminių vandenų tankis. Be to, pakilo Atvirosios Baltijos jūros dalies gilesniųjų sluoksnių temperatūra. Atskiruose Baltijos jūros plotuose vandens apsikeitimas vyksta skirtingai. Vanduo tarp Botnijos įlankos ir Atvirosios Baltijos dalies keičiasi, visų pirma, per Alando jūrą, kuri yra gilesnė ir atviresnė negu Archipelago jūra. Šiuos įtekančius vandenis iš dalies sudaro mažo druskingumo bei tankumo Atvirosios Baltijos dalies paviršiniai vandenys. Botnijos įlankoje vertikalusis vandens tankumo skirtumas ir toliau mažėja, todėl susisluoksniavimas yra žymiai blogesnis negu Atvirojoje Baltijos jūros dalyje. Vandenys, patenkantys į Botnijos įlanką, pirmiausia atiteka iš Botnijos jūros paviršinių sluoksnių. Netgi stiprūs vėjai gali sukelti sluoksnių susimaišymą. Botnijos jūra ir Botnijos įlanka išlieka nepakitusios, nors per paskutiniuosius 15 metų priedugnio vandenų sluoksnyje pastebėtas silpnas druskingumo mažėjimas.
Centrinėje Atvirojoje Baltijos jūros dalyje ir Suomijos įlankoje yra nepakankamas makrofaunai deguonies kiekis (100000 km2 teritorijoje priedugnio vandenyse ištirpusio deguonies yra mažiau nei 2 mlO2/l), kuris kasmet kinta, tačiau nebuvo padidėjęs per pastaruosius 25 metus. Giliausiose Gotlando baseino vietose dėl ilgo vandenų užsistovėjimo nuolat mažėja deguonies bei didėja vandenilio sulfido koncentracija. Tačiau, dėl sumažėjusio druskingumo bei padidėjusio vertikaliojo vandens apsikeitimo, deguonis gali prasiskverbti į tarpinius sluoksnius (90-100 m) ir sąlygos gyvybei gali pagerėti. 8-ojo dešimtmečio vėlyvomis vasaromis dėl eutrofizacijos pirmą kartą pakartotinai sumažėjo deguonies kiekis Kategato sąsiauryje. Botnijos jūroje 1965-1988 m.m., žiemą, nustojus vertikaliai maišytis vandenims, juose sumažėjo deguonies kiekis. Nežiūrint to, Botnijos įlankoje panašaus pablogėjimo nebuvo. Didelis atitekančio gėlo vandens kiekis į Botnijos įlanką ir nežymus vandens susisluoksniavimas saugo šį baseiną nuo vandenų užsistovėjimo.
Biogeninės medžiagos.
Iki 8-ojo dešimtmečio buvo stebimas nemažas azoto ir fosforo koncentracijų didėjimas. 8-ajame dešimtmetyje jis stabilizuotas, išskyrus Kategato sąsiaurį ir Rygos įlanką. Tačiau šios biogeninių medžiagų koncentracijos yra pakankamai didelės, todėl, vykstant eutrofizacijos procesui, toliau blogėja deguonies sąlygos Baltijos jūros giluminiuose vandenyse. Be...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!