ĮVADAS ....................................................................................................................................
I. DIRVOŽEMIŲ IR AGROCHEMINIŲ TYRIMŲ ISTORIOGRAFIJA ......................
II. DIRVOŽEMIO IR AGROCHEMIJOS TYRIMAI MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJOSE ....................................................................................................................
2.1 Dirvožemio ir agrochemijos tyrimai Žemės ūkio universitete ...................................
2.2 Dirvožemio ir agrochemijos tyrimai Lietuvos žemdirbystės institute .......................
7
2.3 Dirvožemio tyrimai Lietuvos miškų ir Valstybiniame miškotvarkos institutuose .....
10
2.4 Valstybinio žemėtvarkos instituto darbai ...................................................................
11
2.5 Dirvožemio biologiniai tyrimai ..................................................................................
12
IŠVADOS .................................................................................................................................
14
Literatūros sąrašas
15
Priedai
ĮVADAS
Bet kokios ūkinės veiklos, o kartu ir visuomenės progresas įmanomas tik racionaliai naudojant ir saugant gamtinius resursus. Įvairių šalių mokslininkai, tarp jų ir Lietuvos, tyrė dirvožemius ir geografinę aplinką. Lietuvoje dirvožemiais ir jų savybėmis pradėta domėtis po valakų reformos. Pirmą kartą juos bandyta grupuoti 1557 m. Pokario metais Lietuvos žemės ūkio augalų derlingumas ilgą laiką buvo mažas dėl daugybės priežasčių. Viena iš jų, kad buvo daug rūgščių dirvų (per 40%) ir jose mažai maisto medžiagų. Tuo metu nebuvo aišku, kurios dirvos yra rūgščios reakcijos, kuriose yra vienoks ar kitoks judriųjų fosforo ir kalio kiekis. Todėl dirvos buvo mažai kalkinamos, trąšos barstomos neatsižvelgiant į dirvožemių agrochemines savybes. Tik 1963 m. Respublikinės žemėtvarkos projektavimo institutas pradėjo daryti dirvožemio agrocheminius tyrimus, ėmė jungtinius dirvožemio bandinius. Nuo 1964 m. pradėtą darbą tęsė zoninės agrochemijos laboratorijos, vėliau respublikinė agrochemijos laboratorija ir ją pakeitusios kitais pavadinimais organizacijos. Šiuo metu tai daro Lietuvos Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras.
Minėtos organizacijos vykdė sistemingus periodinius Lietuvos dirvožemių agrocheminius tyrimus. Nuo 1992 m. šis tyrimas tęsiamas pagal ūkių, ūkininkų ir kitų organizacijų bei atskirų asmenų užsakymus. Išvardintos organizacijos dirvožemio agrocheminio tyrimo duomenų pagrindu sudarinėjo ir dabar daro rūgščių dirvų kalkinimo žemėlapius-projektus, judriųjų fosforo ir kalio žemėlapius ir tręšimo planus. Didėjant žemės ūkio augalų derlingumui atsirado būtinybė ištirti dirvožemio mikroelementus.
Atlikus mokslinius tyrimus ir paruošus dirvožemių mineralinio azoto tyrimo ir tręšimo azoto trąšomis rekomendacijas, 1985 m. pradėtas tirti žiemkenčių, o vėliau ir kitų žemės ūkio augalų plotų dirvožemio mineralinis azotas.
Vystantis daržininkystei ir gėlininkystei atsirado didelis poreikis šiltnamių žemių tyrimams, nes be...
Šį darbą sudaro 3720 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!