Lietuvos ir Suomijos švietimas

Temos aktualumas. Lietuvos ir Suomijos švietimo sistemų darbo tema aktuali mums visiems, tiek vaikams, tiek suaugusiems. Siekiant būti pilnaverčiais visuomenės nariais turime nuolat mokytis. Siekiant, kad mūsų vaikai užaugtų dori, sąžiningi, savarankiški, protingi bei aktyvūs visuomenės dalyviai, privalome įskiepyti mokslą kaip siekiamybę ir vertybę.
Darbo tikslas. Apibūdinti Lietuvos ir Suomijos švietimo sistemas, kuo daugiau sužinoti apie šių šalių skirtumus ar panašumus.
1. Pristatyti Lietuvos ir Suomijos švietimo sistemas.
2. Palyginti valstybių požiūrius į mokslą (mokyklas).
3. Atskleisti Lietuvos ir Suomijos švietimo sistemos ryškiausius skirtumus.
Metodai: literatūros analizė.
Darbo struktūra: rašto darbo struktūrą sudaro įvadas, teorinė dalis, išvados, literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje aptariama Lietuvos švietimo sistema. Antrajame skyriuje susipažįstama su Suomijos švietimo sistema. Lyginamosios analizės metu buvo išnagrinėta daug informacijos apie Lietuvą ir Suomiją. Pabaigoje formuluojamos išvados.
Lietuvos valstybė buvo sukurta XIII a. viduryje etninėse lietuvių ir dalies senrusių, dar vadinamų rusėnais, žemėse. Nuo seniausiųjų laikų Lietuva buvo kultūros ryšių tarp įvairių civilizacijos centrų pakraštys. Lietuvos (Litua) vardas pirmą kartą paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo (imperatoriškasis moterų vienuolynas) analuose (lotynų kalba rašytas metraštis).
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma gyvena Lietuvoje). Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmes: aukštaičių ir žemaičių. Dabartinė bendrinė lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta, iš visų lietuvių kalbos šnektų ji senoviškiausia.
1 pav. Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis
Lietuvoje nėra vienos valstybinės religijos. Pagal religiją 79 procentai Lietuvos gyventojų save priskiria katalikams, 4,1 procentai – stačiatikiams (Statistikos departamento 2011 m. duomenimis). Likusieji - kitoms religinėms bendruomenėms (evangelikų, musulmonų, judėjų ir kt.).
2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 806 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 4,8 tūkst. asmenų mažiau negu 2021 m. pradžioje. Nuo 2012 m. nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 197,6 tūkst., arba 6,6 procento.
1.1 Švietimo sistema Lietuvoje
Lietuvos švietimo sistemą sudaro šie lygmenys: bendrasis ugdymas (apima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!