Lietuvos gyventojų emigracijos analizė

ĮVADAS Temos aktualumas. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tai viena iš didžiausių šalies problemų – emigracija. Atsiradus galimybei laisvai judėti po ES šalis atsivėrė galimybės ne tik keliauti, bet ir ieškoti darbo, studijuoti, gyventi kitose šalyse. Ko pasekoje emigracijos rodikliai kiekvienais metais kyla į viršų arba išlieka panašūs, bet vis tiek yra vieni didžiausių Europoje. Pagrindinės nurodomos emigracijos priežastys yra noras realizuoti save, didelis nedarbo lygis, noras gauti didesnį uždarbį, turėti didesnes socialines garantijas, tobulintis žinias ir kalbos įgūdžius. Emigracija sukelia daug įvairių socialinių ir ekonominiu, problemų ir pasekmių mūsų valstybei. Pasak Pilietinės visuomenės instituto (2005), neigiamas emigracijos poveikis yra demografinės situacijos pokyčiai (darbingo amžiaus žmonių mažėjimas). Išvykstančių žmonių tarpe netenkame aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl vis didės kvalifikuotų specialistų poreikis. Jeigu jų išvykimo nepavyks pristabdyti tikslinėmis socialinio bei ekonominio pobūdžio priemonėmis šaltinyje naudojamais R. Grikienio (2005) pasisakymais valstybė susidurs su ,,Protų nutekėjimo“ problemomis. Tai reiškia išsilavinusių ir profesionalių žmonių išvykimą iš šalies dėl nevienodo darbo rinkos lygio (dažniausiai dėl geresnio darbo atlygio). Neabejotina, kad Lietuvoje šiuo metu vyksta spartus protų nutekėjimas turintis didžiulę įtaką Lietuvos mokslo raidai, šalies pažangai ir ekonomikai. Emigracija, jos priežastis bei veiksnius nuolat analizuoja nemažai institutų, autorių, mokslininkų, tyrėjų ar ekonomistų. Keletas iš jų yra pilietinės visuomenės institutas, Sipavičienė (2006), Aleksandravičius (2013), Kazlauskienė (2006), Adomėnas (2006), Kuzmickas (2006), Kanopienė ir Mikulionienė (2006), Kumpikaitė ir Žičkutė (2012), Sipavičienė ir Jaršovas (2010) ir kt. Didelis dėmesys autorių darbuose skiriamas emigraciją lemiančių veiksnių tyrimams, tačiau jų rezultatai nėra vienareikšmiai. Įdomu pastebėti, kad net ir ekonomikos augimo metu daugiau žmonių išvažiavo iš Lietuvos nei atvyko. Taip pat emigracija auga net ir mažėjant nedarbui ar išaugus bendrajam BVP, Sipavičienė ir Jaršovas (2010). Darbo objektas - Emigracijos rodyklių analizė Lietuvoje 2015-2019 metų laikotarpyje. Darbo tikslas – išanalizuoti makroekonominių rodiklių pokyčius. Kaip kinta Lietuvos gyventojų emigracija paskutinius 5 metus ir pateikti visą naujausią informaciją iš statistikos departamentų. .Uždaviniai: 1. Apibrėžti pagrindines emigracijos priežastis bei pasekmes. 2. Aptarti kaip kinta statistikos rodiklių duomenys. 1.EMIGRACIJOS RODIKLIŲ ANALIZĖ LIETUVOJE TEORINĖ DALIS 1. Pagrindinės priežastys kodėl emigruojama Finansinės priežastys. Viena kaip pagrindinių nurodomų priežasčių yra siekis dirbi geriau apmokamą darbą. Puse Lietuvos gyventojų gauna minimalų kartais net mažesnį, arba nežymiai didesnį minimalų mėnesinį atlyginimą. Kaip pavyzdys 2017 metais Lietuvos statistikos departamentas pateikia duomenis kuriuose nurodoma, kad ketvirtadalis gyventojų 2016 metų spalį gavo iki 473 eurų atlygį, o sekantis ketvirtadalis gavo nuo 473 iki 651 eurų atlygį ir tai parodo, kad puses Lietuvos gyventoju pragyvenimo lygis yra žemas, o lyginant su kitomis Europos valstybėmis taip pat yra vienas žemiausių. Kaip teigė tuometinis ekonomistas ir šių metų esamas LR prezidentas G. Nausėda (2017) nepakankamai greitai augantys atlyginimai yra ir toliau bus viena svarbiausių emigracijos priežasčių, kuri, savo ruožtu, akivaizdžiai jau dabar prisideda prie demografinės padėties blogėjimo. ,, Mūsų algos galimai pasieks Vakarų šalių lygi tik po 10-15 metų anksčiausiai. O daugelis žmonių tiesiog neturi kantrybės laukti tiek ilgai, todėl emigruoja.’’ Tačiau emigracija renkasi ne visi, ir taip teigia ,,Adventus’’ įmonės generalinis direktorius Arūnas Mieželis (2018) pastaruoju metu rasti žmonių norinčių dirbti užsienyje vis sunkiau. Jo teigimu, taip yra todėl, kad žmonės nenori palikti savo šeimos, artimųjų, draugų, tėvynės. Jie renkasi svarbiausias gyvenimo vertybes. Dažnam žmogui geriau uždirbti mažiau, bet gyventi kartu su savo šeima, nei rinktis geresnį darbo užmokestį, bet palikti artimuosius. Todėl teigti jog pinigai vienareikšmiškai svarbiausia emigracijos priežastis negalime. Didelis nedarbo lygis. Dalis emigruojančių žmonių teigė jog Lietuvoje sunku susirasti darbo vieną. Nors analizuojamame laikotarpyje 2015-2019 metais nedarbo lygis nuolat mažėja, tačiau šią statistiką įtakoja ne vienas veiksnys. Vienas iš jų kurio negalima pamiršti emigracija, kuo daugiau žmonių išsiregistruoja iš šalies tuo šis procentas mažėja. Ekonomistė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė (2018) teigia, kad šiuo metu Lietuvoje ekonominė situacija tikrai gera -  ,,darbo rinka net dūzgia nuo įtampos, nes verslui plečiantis ir auginant apyvartas reikia vis daugiau darbo rankų. Tokiomis aplinkybėmis darbštūs ir energingi žmonės tikrai randa veiklos ir Lietuvoje, ypač jei nebijo vidinės migracijos – vykti dirbti į didesnį miestą.” Savęs realizacija, ieškojimas. Noras praplėsti akiratį, pakeliauti, ištobulinti kalbos ir kitus įgūdžius. Turbūt negalėtume teigti jog žmonės emigruoja tik todėl, nes jie nepakankamai uždirba ar negali susirasti darbo savo tėvynėje. Didžioji dalis išvykusių asmenų per paskutinius 5 metus remiantis oficialios statistikos portalu 43,2 proc. yra 18-29 metų sulaukę asmenys. Šių laikų kartos požiūris stipriai skiriasi nuo mūsų senolių. Šiuolaikiniai jauni žmonės yra ištroškę nuotykių, kupini energijos ir tai manau viską paaiškina, norisi įgyti daugiau kitokių žinių, pamatyti tai ko nėra matę ir užsienio šalys suteikia tokias galimybes. Vytauto Didžiojo universiteto sociologas dr. D. Genys – vienas iš mokslininkų, Vyriausybės užsakymu parengusių Lietuvos migracijos priežasčių tyrimą (2018) , savo jame nurodo prieš kelerius metus JAV, Mičigano valstijos universitete atliktą tyrimą, kur apklausus 1,5 tūkst. emigrantų iš Lietuvos 20,7 proc. apklaustųjų viena iš trijų pagrindinių emigracijos priežasčių nurodė norą išbandyti save. Taigi tėvynę palieka ne tik ekonominiai emigrantai. 2. Pagrindinės emigracijos pasekmės valstybei Demografinės pasekmės. Būtent šis aspektas tai yra gyventojų skaičiaus mažėjimas yra labiausiai pastebimas ir jis dažniausiai nurodomas kaip pagrindinė emigracijos problema kuri sukelia dideles pasekmes. Kaip teigė Sipavičienė (2006) ,,Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos gyventojų skaičiaus prognozes Lietuva priskiriama prie šalių, kuriuose iki 2050m. gyventojų skaičius mažės sparčiausiai”. Pasak pranešime pasisakiusios Sipavičienės Lietuva pirmiausia praranda jaunimą todėl tai atsilieps visų demografinių procesų eigai, santuokai, gimstamumui, šeimai, bei darbo ištekliams kuriuos gali tekti importuoti is trečiųjų šalių. Lietuvoje vis mažeja nuolat gyvenančių žmonių skaičius, tai akivaizdžiai matyti pateiktame paveikslėlyje iš oficialios statistikos portalo (žr. 1 pav. ), kur nuo 2000 iki 2020 metų kas penkerius pateiktuose duomenyse kiekviename laikotarpyje matyti mažėjimas. Per pastaruosius 20 metų praradome 717 984 gyventojų, o tai yra labai dideli skaičiai tokio dydžio valstybei. 1 Pav. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Ekonomines pasekmės. Labiausiai nerima kelia grėsmė patirti protų nutekėjimą, šį reiškinį aprašė pilietinės visuomenės institutas (2005), bei aptarė konferencijoje dalyvavusi Sipavičienė (2006) ir keletas kitų konferencijos dalyvių. Dalis emigrantų yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai, todėl mažėja šalies inovacinis konkurencinis potencialas. Galiausiai galime pajusti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų trūkumą medicinos, mokslo, inžinerijos, ūkio ir daugelyje kitų svarbių sričių. Darbo jėgos išvykimas stabdo ekonominį vystymasi ir augimą, be to prarandame mokesčių mokėtojus, todėl valstybės biudžetas papildomas vis mažesnėmis sumomis, todėl didesnė našta atitenka likusiems piliečiams. Socialines pasekmės. Emigrantai siekdami finansinės naudos dažnai neturi galimybės ar tiesiog nepaiso socialinių pasekmių šeimai, vaikams. Kai kuriais atvejais kai išvyksta vienas ar abu tėvai vaikai ilgam paliekami giminaičių globai, o kartais ir visai be jos. Kokias tiksliai pasekmes ateityje sukels šeimai ir vaikams toks reiškinys tiksliai nurodyti nėra galimybių, tačiau yra žinoma, kad tie vaikai kurių tėvai emigravo yra priskiriami į socialinės atskirties grupę, kurioje asmenys laikomi socialinę riziką patirenčiais ir socialiai pažeidžiamais, ir tai jokių teigiamų pasekmių ateityje nežada. Kaip ir ankstesniuose laikotarpiuose kuriuos aptarinėjo ekonomistė Maldeikienė (2012) ,,Didėja ir jaunų žmonių, kurie išvažiuoja studijuoti ir gali negrįžti. Tai neigiamai veikia šalies demografinę situaciją, mažina darbo išteklius, silpnina šalies darbo rinkos charakteristikas ir stiprina Lietuvos visuomenės senėjimo tendenciją.” Remiantis paskutinių metų statistika didelė dalis išvykusiųkų 43,2 proc. (žr. 2 lentelę) sudaro žmonės kurių amžius 18-29 metų, iš kurių dalis išvyklsta studijuoti ar kitaip gilinti savo žinias ir jų likimas bei sprendimai taip pat nėra žinomi, o mūsų valstybė vis labiau sensta, o tai ekonomikoje yra labai svarbu.   2.EMIGRACIJOS RODIKLIŲ ANALIZĖ LIETUVOJE PRAKTINĖ (TAIKOMOJI) DALIS Analizuojant pagrindinius emigracijos rodiklius matoma jog 2016 metais emigravimo 5800 asmenų daugiau nei 2015 metais, tačiau paskutiniuosius tris metus rodikliai nuosekliai mažėja, didžiausias emigracijos sumažėjimo šuolis matyti 2018 metais, kai lyginant su 2017 metais emigrantų buvo net 15 719 mažiau, o 2019 metų rezultatai rodo mažiausia emigrantų skaičių per analizuojama laikotarpį. Tačiau bendras emigrantų mąstas išlieka didelis jis siekia net 204 270 asmenų per pastaruosius 5 metus (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Bendri emigracijos rodikliai, remiantis oficialios statistikos portalu. Ypač svarbus rodiklis yra emigrantų amžius, rodantis kokio amžiaus žmonių valstybė netenka daugiausiai, kas galiausiai įtakoja visą šalies ekonomika, nes valstybė netenka daug darbo išteklių ir pagrindinių mokesčių mokėtojų. Remiantis šiais duomenimis matome jog didžiąją dalį emigrantų sudaro 18-29 ir 30-64 metų asmenys kurie Lietuvoje priskiriami prie darbingo amžiaus asmenų. Nepilnamečių asmenų emigracijos rodikliai yra žymiai mažesni kurie siekia nuo 7701 iki 4039 per metus, tačiau jie irgi nėra vertinami teigiamai nes tai rodo, kad žmonės ryžtasi emigruoti ir ilgesniam laikui, todėl išvyksta su savo atžalomis. Pensijinio amžiaus asmenys emigruoja rečiausiai, jų skaičius siekia vos 2288 asmenų per visus 5 metus ir tai yra tik 1,1 proc. visų išvykusiųjų. Tuo tarpu išvykę vaikai sudaro beveik 14,1 proc. o 18-29 amžiaus grupės asmenys sudaro 43,2 proc. ir 30-64 metų 41,6 proc. (žr. 2 lentelę). 2 lentelė. Emigrantų skaičiai pagal amžių, remiantis oficialios statistikos portalu. Atliekant analizę įdomu žinoti kokios valstybės buvo patraukliosios pastaruosius 5 metus mūsų lietuviams emigrantams. Statistikos portalo duomenimis lietuviai dažniausiai emigruoja į Jungtinę Karalystę atlikus skaičiavimus į ją emigruoja 42,1 proc. lietuvių, antra pagal emigravusių žmonių skaičių yra Norvegija į kuria išvyko 8,4 proc. panašiai ir į Vokietija 8,3 proc. Airija pagal rezultatus lieka ketvirta su 7 proc. ir Jungtines Valstijos į kurias emigravo 2,4 proc. Likę 31,7 proc. emigravo y kitas nepaminėtas pasaulio valstybes. Taigi vienareikšmiškai matome jog Jungtinė Karalyste yra populiariausia emigracijos kryptis, kiekvienais metais į ją emigruoja dešimtys tūkstančių žmonių, ir tai sudaro beveik puse mūsų emigrantų (žr. 3 lentelę). 3 lentelė. Pagrindinės emigracijos kryptis remiantis oficialiu statistikos departamentu. IŠVADOS Emigraciją – kaip reiškinį ir jos tikslią priežastį nurodyti būtų sunku, mat jų yra keletas ir skirtingi asmenys nurodo skirtingas išvykimo priežastis. Tačiau vyrauja keletas pagrindinių priežasčių o dažniausiai nurodomi - ekonominiai motyvai. Žmonės siekia geresnės finansinės padėties sau ir šeimai todėl emigruoja. Didelis ne darbo lygis taip pat prisideda prie emigruojančių asmenų augimo. Pasikeitęs jaunų asmenų mastymas, atsivėrusios galimybės laisvai keliauti, studijuoti ir gyventi užsienyje, pasakojimai apie sėkmes istorijos užsienyje, kuriose pabrėžiamos ne tik palankesnės finansinės, bet ir socialinės galimybės, kitoks požiūris į jaunus žmonės, paramos, išmokos ir kt., būtent tai labiausiai vilioja išvykti Lietuvos jaunimą ir pagrindinius mokesčių mokėtojus, be kurių valstybė tiesiog senėja, praranda pajamas ir aukštos kvalifikacijos asmenis kurie padeda vystytis visai šalies raidai. Lengviausiai pastebimos emigracijos pasekmės Lietuvai yra demografinės. Per paskutinį 20 metų laikotarpį iš Lietuvos išvyko beveik 718 tūkst. žmonių. Ko pasekoje galime tik spėlioti kokių pajamų neteko valstybė per šį laikotarpį, ir kokias tai pasekmes sukėlė Lietuvos ekonominei ir socialinei raidai. Todėl ir toliau būtina nuolat gerinti bendrą valstybės ekonominę padėti, kelti vidutinį darbo atlyginimą kad jis taptu panašus į kitų Europos valstybių ir ieškoti kitų būdų kaip skatinti žmones pasilikti, investuoti, kurti naujas darbo vietas būtent čia ir tai galiausiai atneša teigiamų rezultatų ekonominėse ir socialinėse srityse, ir mažina patirtas emigracijos pasekmes praeityje. Išanalizavus emigrantų skaičių pokyti paskutiniame 5 metų laikotarpyje, galima vertinti teigiamai, jog paskutinius du metus skaičiai yra gerokai mažesni 2018-2019 jie siekia apie 30 tūkst., kai 2015-2017 metais jie siekė, apie 45-50 tūkst. ir tai jau yra didelis šuolis teigiama linkme, kurį įtakojo visapuses geresnio gyvenimo sąlygos Lietuvoje. LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. Lietuvos Respublikos statistikos departamentas internetinis puslapis [žiūrėta 2020-10-29] Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!