Lietuvos darbo rinkos politikos priemonių analizė

Darbo rinka yra neatsiejama kiekvienos šalies ekonomikos dalis. Darbo rinkos sąvoka yra labai plati, todėl literatūroje galima sutikti įvairių apibrėžimų. Pasak Phillips (2013), tai apibendrinta sąvoka, apimanti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos bei darbo užmokesčio sąveiką. Kitaip tariant, darbo rinka gali būti įvardijama, kaip darbo jėgos, žmogiškojo kapitalo pardavimo ir pirkimo vieta. Už atliktus darbus darbo rinkoje mokamas darbo užmokestis, kuris yra daugelio žmonių pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Darbo rinka nuolat kinta, ją veikia įvairūs demografiniai, socialiniai, ekonominiai, politiniai ir kiti pokyčiai. Darbo rinka susiduria su įvairiomis problemomis, iš kurių bene pagrindinė yra nedarbas. Daug dėmesio skiriama ilgalaikiam nedarbui, kai asmuo gali dirbti, tačiau neranda darbo ilgiau kaip 12 mėnesių. Aktuali yra jaunimo nedarbo problema, kvalifikuotos darbo jėgos stoka, jos migracija. Vis dar egzistuoja diskriminacija darbo rinkoje: skirtingi atlyginimai mokami atsižvelgiant tik į darbuotojo lytį ar amžių, skiriasi jų karjeros galimybės. Taigi, egzistuoja įvairios darbo rinkos problemos, kurios veikia ekonomikos vystymąsi, sukelia socialines problemas, o jų pasekmes jaučia šalies gyventojai (Moskvina, Okunevičiūtė-Neverauskienė, 2011).
Šioms ir kitoms problemoms spręsti, siekiant efektyvaus darbo rinkos funkcionavimo, reikalingas valstybės įsikišimas. Kiekviena šalis turi savo darbo rinkos politiką – tikslus, kuriuos numato siekti vyriausybė, ir priemones, kuriomis jie bus siekiami. Remiantis Rudžinskienės (2008) pateikiama informacija, darbo rinkos politika gali būti suprantama plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme darbo rinkos politika yra globalinės užimtumo problemos dalis. Siaurąja prasme, apibrėžiant darbo rinkos politikos esmę, išskiriamos dvi darbo rinkos politikos priemonės: aktyvios ir pasyvios. Lietuvoje darbo rinkos problemas sprendžia, bei darbo rinkos stebėseną atlieka valstybinės institucijos: Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Užimtumo tarnyba. Nemažai tyrimų atlieka Lietuvos Socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų institutas.
Pasyvi darbo rinkos politika ir jos priemonės yra orientuotos į pajamų palaikymą ir paramą bedarbiams nedarbo laikotarpiu. Pasyvios darbo rinkos politikos priemonės, kaip, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka, yra ypač svarbios ekonominio nuosmukio metu, asmeniui praradus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!