Kelių statybos ir remonto rinkos dalyvių analizė

ĮVADAS Temos aktualumas. Kelių infrastruktūros svarba visų šalių ekonomikos plėtrai yra didelė – susisiekimas yra būtinas vertės kūrimo komponentas, kurio reikšmė globalioje ekonomikoje tik auga. Kuriantis Europos sąjungos bendrai rinkai, suintensyvėjo ryšiai tarp šalių – narių ir dėl to išaugo transporto srautai. Kelių transportui, palyginus su kitomis transporto rūšimis, teko santykinai didesnė augimo dalis. Sklandus ir efektyvus transportas yra būtina prielaida kitų ekonomikos šalių sėkmingai plėtrai, todėl kelių infrastruktūra yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių sėkmingą šalies ekonomikos augimą [15]. Darbo tikslas. Atlikti kelių statybos ir remonto paslaugų rinkos dalyvių analizę. Darbo objektas. Lietuvos kelių statybos ir remonto įmonių rinkos dalyvių analizė. Darbo uždaviniai : 1. Nustatyti kelių statybos ir remonto rinkoje dalyvaujančias įmones. 2. Ištirti įmonių užimamą rinkos dalį , išskiriant rinkos lyderius ir pasekėjus. 3. Išsiaiškinti paslaugų grupes ir pagrindinius stambiausių rinkos dalyvių ženklus. 4.Išanalizuoti teisinius rinkos ypatumus, ribojimus bei draudimus. 5. Išanalizuoti darbų atlikimo ir kainų nustatymo principus. 6. Aptarti darbų technologijų naujoves rinkoje. Kokybiškiausi, specialistų vertinimu, šių Europos šalių keliai: Liuksemburgas, po to seka Šveicarija ir Prancūzija. Nedaug nuo minėtų šalių atsilieka Nyderlandai ir Austrija. Tarp senųjų Vakarų Europos šalių pagal kelių kokybę autsaiderių pozicijoje lieka Slovėnija, Italija , Lenkija ir Airija [16] . Lietuvos kelių statybos ir remonto rinkoje darbuojasi vietinės įmonės, turinčios pusės amžiaus istoriją, ir kur reikalavimai darbams dar nuo sovietinių laikų – vieni aukščiausių Vidurio ir Vakarų Europoje [1]. Pasaulinės kelininkų asociacijos (PIARC) prezidentas Olivje Mišo apie Lietuvos kelius ir kelininkų darbus įvertino žodžiais: Lietuvos keliai nuosekliai ir sėkmingai integruojami į bendras Europos transporto struktūras. Lietuvos kelininkai imlūs naujovėms, moderniems projektams, iš jų gali ir toliau laukti originalių projektų, drąsių techninių sprendimų [ 21 ]. Apžvelgiant kelių atsiradimo istoriją seniausiu ir labiausiai žinomu kelių yra Šilko kelias, kuris radosi 2600 pr.Kr. IV a.pr.m.e. Persijoje buvo gerai išvystytas kelių tinklas, nes persai juos tiesė administraciniams, strateginiams ir prekybos tikslams. Romėnų imperijos klestėjimo laikais, jų keliai buvo nusidriekę 53000 mylių. Tai buvo platūs apie 4,5 m. pločio, akmeninis grįsti ištaigingi keliai.Šie keliai driekėsi nuo Britanijos iki dabartinio Irako teritorijos bei nuo Dunojaus upės centrinėje Europoje iki Šiaurinės Afrikos pakrančių. V a. žlugus Romos imperijai, nustota tiesti kelius. Viduramžiais dauguma karalysčių buvo susiskaldžiusios ir tarp jų nevyko prekyba, todėl romėnų laikų keliai nebuvo prižiūrimi, o be priežiūros ir veikiant blogoms klimato sąlygoms ištaigingi romėnų keliai virto į takus, skirtus prajoti arkliams. Antroje XIX a. p. pradėta rengti kelių dangas iš gamtinio asfalto uolienų. 1829 m. Šveicarijos Seiselės mieste buvo įrengtas pėsčiųjų takas, o keleriais metais vėliau pabandyta įrengti kelią asfaltine danga. Tarptautiniu mastu tapo žinomos pirmosios asfalto dangos, įrengtos Paryžiuje, Santarvės aikštėje ir Peterburge , Žiemos rūmų tera [21]. Per Lietuvą kadaise ėjo garsusis „gintaro kelias“, ją kirto tranzitiniai sausumos keliai tarp Juodosios ir Baltijos jūrų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais prekybos keliai jungė Vilnių si Polocku, Gardinu, Liepoja. Pirmieji Lietuvos keliai buvo be kelio dangų, tik pelkėtose vietose ar upių brastose tvirtinami rąstais bei akmenimis.Per Lietuvą ėjo Sankt Peterburgo – Varšuvos pašto kelias, kuris XIX a. buvo grįstas skalda. 1835-1858 m. buvo nutiestas Sankt Peterburgo – Karaliaučiaus plentas, ėjęs per Rygą, Šiaulius ir Tilžę. Nepriklausoma Lietuva paveldėjo apie 1200 km plentų, labai netolygiai pasiskirsčiusių po terito [23]. Seniausias iki šių dienų išlikęs tiltas eina per Izmiro upę Turkijoje, . Jis pastatytas 850 m. pr. Kr. 4000 m. pr. Kr. pastatytas tiltas buvo aptiktas dumble Anglijoje 1850 m.[ 24]. Tiltai Lietuvoje minimi XIII a. Livonijos kronikoje, tai tiltai per vandens griovius prie pilių.1386 m.Vilniaus plane pažymėtas tiltas per Nerį. O XVI a. Vilniuje buvo pastatytas pirmas mūrinis tiltas per Nerį. 1918 – 1937 m. pastatyta 20 naujų tiltų. Mediniai tiltai buvo keičiami betoniniasis ir metaliniais [19 ]. 1918 m. gruodžio 6 d. Susisiekimo ministerija įsteigė Plentų, vandens kelių ir uostų valdybą, kuri nuo pat pirmųjų savo įkūrimo dienų pradėjo rūpintis nepriklausomos Lietuvos kelių tiesyba ir priežiūra, tiltų statyba. Ir nors Plentų valdybos pavadinimas ne kartą keitėsi per visą 89 metų laikotarpį pagrindiniai kelininkų darbai išliko tie patys – tiesti ir prižiūrėti kelius bei tiltus. Lietuvos kelininkų veikla apima tris laikotarpius : 1918 – 1940, 1940 – 1990 m., ir nuo 1990 m. iki šių dienų. Šalies kelių tinklas eurointegracijai nebuvo pasiruošęs, todėl įmonių, dirbančių kelių statybos ir remonto rinkoje uždavinys - sustiprinti kelių dangas europinei apkrovai [21]. Pagrindinė problema. Kiekviena, kelių statybos ir remonto rinkoje dirbanti įmonė stengiasi laimėti konkurencinėje kovoje. Sėkmingai nugalėti konkurentus, reikalinga visapusiška vartotojų analizė, norint maksimaliai išpildyti vartotojų norus. 1. Bendra kelių statybos ir remonto rinkos charakteristika Per Lietuvą vingiuoja apie 70 tūkst.km.kelių, iš jų 21324,85 km. yra valstybinės reikšmės keliai. Valstybiniai keliai skirstomi į magistralinius, rajoninius ir krašto kelius. Valstybinės reikšmės keliai padengti keturių rūšių skirtingomis dangomis, kurios detalizuojamos žemiau nurodytoje lentelėje [13]. 1 lentelė Valstybinės reikšmės kelių dangos Asfaltbetonio danga 12817,18 km. 60,0 % Cementbetonio danga 85,82 km. 0,4 % Žvyro danga 8415,87 km. 39,5 % Grindinys 9,22 km. 0,1 % Iš viso: 21324,85 km. 100,0 % Valstybinės reikšmės keliai yra svarbiausios Lietuvos transporto jungtys . Mūsų kraštą kerta 6 europinės magistralės. Lietuvoje pastatyti 1530 tiltų, kurių ilgis yra 51063 m [13]. Savo kelių tinklu, jo tankumu ir išplėtojimu Lietuva prilygsta išsivysčiusioms valstybėms. Valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir eksploatacija yra pavesta valstybinėms įmonėms „Alytaus regionokeliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Marijampolės regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“, „Tauragės regiono keliai“, „Telšių regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“, „Vilniaus regiono keliai“ bei VĮ ‚Automagistralė“[30]. Kelių statybos ir remonto darbams atlikti yra skelbiami konkursai ir juose varžosi daugiau nei keturiasdešimt kelininkų įmonių [3]. 1.1. Kelių statybos ir remonto rinkoje dalyvaujančios šalies įmonės Konkurencija kelių statybos ir remonto rinkoje yra gana didelė. Valstybinės reikšmės keliuose statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbus atlieka 43 įmonės [5]. Dvylika iš jų gana stambios, vykdančios darbus, kurių vertė – daugiau kaip milijonas litų. Kelių statybos ir remonto įmonės: AB „Panevėžio keliai“, AB „Kauno tiltai“, UAB „Fegda“ , UAB „Šiaulių plentas“, AB „Alkesta“, UAB „Kerista“, UAB „Parama“, AB „Hidrostatyba“ , UAB „Žemaitijos keliai“, UAB „Kelda“, UAB „Taurakelis“, UAB „Automobilių keliai“, UAB „Ukmergės keliai“, AB „Kauno keliai“, UAB „Grinda“, UAB „Mirkliai“, UAB „Šiaulių kelias“, UAB „Žemda“, UAB „Gatvių statyba“, UAB „Aukštaitijos traktas“, UAB „Kelių statyba‘, UAB „Mažeikių automobilių keliai“, UAB „Kamesta‘, UAB „Sostinės gatvės“, UAB „Tilsta“, UAB „Plungės Jonis“, UAB „Zarasų keliai“, UAB „Eismas“, UAB „Keldarista“, UAB „Telšių keliai“, UAB „Kelių remonto grupė“, UAB „Tiltuva“, UAB „Marijampolės gatvių remontas“, UAB „Šilutės automobilių keliai“, UAB „Viadukas“, UAB „Panevėžio gatvės“, UAB „Grinda“, UAB „Melinga“, UAB „Miesto gatvės“, UAB „Sostinės keliai“ ir UAB „Vigasta“ [4]. AB „ Kauno tiltai“ bei UAB „ Šiaulių plentas“ yra įsteigę jų dukterinių įmonių grupes . Grupę „Kauno tiltai“ sudaro: AB „Kauno tiltai“ , Tauragėje įsikūrusi UAB „Taurakelis“ bei Kėdainiuose esanti įmonė UAB „Automobilių keliai“ [?]. „Šiaulių plentas“ grupė be UAB „Šiaulių plentas“ apjungia dar šias įmones: UAB „Žemaitijos keliai“ iš Telšių , UAB „ Mažeikių automobilių keliai“ , UAB „Šiaulių kelias“ bei UAB „Žemda“ [4]. Iš surinktos informacijos galima spręsti, kad kelių statybos ir remonto rinkoje yra didelė konkurencija, kadangi šalyje, kurioje daugiau nei 21 tūkst. km. valstybinės reikšmės kelių, dirba 43 kelius statančios , remontuojančios ir rekonstruojančios įmonės . 1.2. Rinkos dalyvės užsienio kapitalo įmonės Įmonės , dalyvaujančios kelių statybos ir remonto rinkoje, išskyrus dvi, yra Lietuvos kapitalo įmonės. Viena iš jų, tai UAB „Lemminkainen Lietuva “, turinti filialus Vilniuje ir Klaipėdoje, yra suomių kapitalo įmonė. Suomiams priklausantis „Lemminkainen“ koncernas į Lietuvą atėjo prieš dešimt metų, nusipirkęs UAB „Vakarų automagistralė“ [1] . Ši įmonė, investavusi į naujos technikos pirkimą ir darbuotojų mokymą, pagal dpardavimų apimtis, jau užimą penktą vietą tarp Lietuvos kelių statybos įmonių [27]. Kita užsienio kapitalo įmonė Lietuvoje, atliekanti kelių statybos ir remonto darbus yra UAB „Eurovia Lietuva“. Tai garsios Prancūzijos įmonės „Eurovia“ padalinys [12]. „Eurovia Lietuva‘ yra viena tarp didžiausią patyrimą turinčių kelių tiesimo ie remonto bendrovių šalyje. 2006 metais buvo apdovanota Lietuvos automobilių kelių direkcijos prizu už pastaraisiais metais geriausių rezultatų pasiekimą diegiant naujas technologijas. Naujoves įgyvendinti padeda iš Prancūzijos atvykę specialistai [22]. Automobilių kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos ir miestų bei rajonų savivaldybių rengiamose konkursuose kelių statybos ir remonto darbams atlikti kitų šalių bendrovės nedalyvauja, kadangi kol kas joms Lietuvos rinka neįdomi dėl mažos darbų apimties [5]. 2. Įmonių pasiskirstymas rinkoje, pardavimų apimtys, užimama procentinė rinkos dalis Kelių statybos ir remonto darbams atlikti yra reikalinga daug karjerinių medžiagų (smėlis, žvyras, dolomitinė skalda) bei asfaltbetonio, todėl įmonės, rinkos dalyvės, dalyvauja konkursuose , rengiamuose kelių statybos ir remonto darbams atlikti, kurie yra arčiau jų asfaltbetonio gamybinių bazių, karjerų. Tai paaiškinama mažesnėmis transportavimo išlaidomis ,be to norint kokybiškai atlikti asfaltavimo darbus, asfaltbetonio temperatūra turi būti ne žemesnė nei šimtas dvidešimt laipsnių. Be gamybinių medžiagų transportuojama kelių statybos technika bei darbo jėga [20]. Tai paaiškina neoficialų įmonių pasiskirdtymą rinkoje. Didžiausių 23 kelių statybos ir remonto įmonių 2004 – 2006 metų pardavimų apimtys pateiktos 1 priede. Iš duomenų, pateiktų 1 priede matyti, kad rinkoje pastaraisiais metais pirmauja : 1 ) AB “Panevėžio keliai“, 2 ) AB „Kauno tiltai“, 3 ) UAB „Fegda“, 4 ) UAB „Šiaulių plentas“ , 5) UAB „Alkesta“. Siekient išsiaiškinti apie įmonių užimamą procentinę rinkos dalį, pirmiausia reikia apžvelgti, valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Kelių statybos ir remonto darbai finansuojami iš Lietuvos biudžeto, tai reglamentuoja LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas, bei įstojus Lietuvai į Europos Sąjugą, dalis projektų yra finansuojama Europos Sąjungos negrąžinama parama [ 4].     1 pav. Valstybinės reikšmės kelių finansavimas Šaltinis: http://lra.lt/lt.php/veikla/bendra­_informacija/3 Iš 1 paveiksle pateiktų duomenų matyti, kad 2004 m. iš visų keliams statyti ir remontuoti skirtų lėšų 16 % sudarė ES negrąžinama parama , 2005 metais šis skaičius išaugo iki 36,3 % , 2006 metais Europos Sąjungos negrąžinama parama sudaro 36,4 %. 1 lentelė Kelių statybos remonto įmonių - lyderių procentinė rinkos dalis Įmonės pavadinimas 2004 m. 2005 m. 2006 m. 1. AB „Panevėžio keliai“ 9,0 % 14,4 % 17,9 % 2. Kauno tiltai (grupė 3 įmonės) 10,3 % 13,9 % 12,6 % 3. UAB „Fegda“ 7,2 % 7,7 % 10,0 % 4. Šiaulių plentas (grupė 4 įmonės) 6,5 % 9,3 % 9,3 % 5. UAB „Alkesta“ 7,0 % 8,9 % 7,8 % 6. Viso 1 -5 įmonių 40,0 % 54,2 % 57,6 % 7. Kitos (33 įmonės) 60,0 % 45,8 % 42,4 % Iš viso: 100,0 % 100,0 % 100,0 % Lentelė sudaryta darbo autorių remiantis šaltiniais: Statybos bendrovės pagal 2004 m. atliktus statybos darbus. http://wap.vz.lt/archyvas/print.php?id=187074&strid=1047&rs=0&ss=8b7c26f61d3d9... ; ir Top 1000. (2007, liepa). Didžiausios Lietuvos bendrovės pagal 2006 m. pardavimo pajamas. Verslo žinios, 66-103. Iš duomenų, pateiktų 1 lentelėje, matyti, kad penkios stambiausių šalies įmonių procentinė rinkos 2004 – 2006 metais dalis auga, o kitų kelių statybos ir remonto įmonių procentinė rinkos dalis mažėja . Pagal užimamą procentinę kelių statybos ir remonto rinkos dalį, galima teigti, kad šios penkios įmonės lyderiauja tarp kelių statybos ir remonto rinkos įmonių. Be įmones, rinkos lyderių , rinkoje gana svarią padėtį užima įmonės – tai UAB „Lemminkainen Lietuva“, UAB „Kerista“, UAB „Parama“, AB „Hidrostatyba“, UAB „Kelda“ , UAB „Ukmergės keliai“. Šių įmonių trijų pastarųjų metų pardavimų apimtys siekė nuo 82 iki 175 mln.Lt. Kitas įmones, atliekančias kelių statybos ir remonto darbus , pagal pardavimų apimtis , yra pasekėjai. Pagal pateiktus duomenis galima nustatyti, kad 1 lentelėje 1 – 5 pozicijose nurodytos įmonės ir žemiaus išvaddintos užima lyderiaujančias pozicijas kelių statybos ir remonto rinkoje, jos puoselėja senas kelių tiesimo tradicijas. Šios įmonės turi pačius moderniausius įrengimus, statybos ir kelių priežiūros darbams atlikti taiko pažangiausias technologijas. Tai pajėgios, profesionalios kelių tiesimo ir tiltų statytojų įmonės, atliekančios daugumą mūsų šaliai reikalingų darbų. Šios ir daugelis kitų kelių statybos įmonių įdiegė kokybės valdymo sistemas pagal tarptautinius standartus ISO 9002 ir ISO 14001 [2]. 3. Paslaugų grupės ir pagrindinių rinkos dalyvių ženklai Kelių statybos ir remonto įmonių atliekamų darbų struktūra nėra įvairi. Pagrindiniai atliekami darbai pagal kategorijas tai: asfaltbetonio dangos rekonstrukcija ir stiprinimas; žvyrkelių asfaltavimas; tiltų ir viadukų rekonstrukcija ir remontas [26]. 2004 metais kelių statybos ir remonto įmonės sustiprino bei rekonstravo 243 km. asfaltbetonio dangos, išasfaltavo 67 km. žvyrkelių ir reknstravo 18 tiltų [ 29]. Per 2005 metus asfaltbetonio dangos rekonstruota 33 km. mažiau nei 2004 metais, tačiau žvyrkelių išasfaltuota 144,54 km., t.y. 2,1 karto daugiau nei anksteniais metais. Tais pačiais metais suremontuota ir rekonstruota 21 tiltas [29]. 2006 metais šie skaičiai atatinkamai sudarė: 288 km rekonstruota ir sustiprinta asfaltbetonio dangos, išasfaltuota 107 km. žvyrkelių ir suremontuoti 23 tiltai bei viadukai [29]. Įmonių – rinkos dalyvių veikla yra analogiška, o tikslių duomenų, apie kiekvienos įmonės atliktų darbų struktūrą gauti nepavyko, todėl iš 1 priede pateiktų duomenų išskiriamos įmonės (įmonių ženklai) , kurių 2004 – 2006 metų laikotarpį pardavimai vertine išraiška viršijo 100 mln.lt. AB „Panevėžio keliai“ [10]. AB „Kauno tiltai“ [8]. . UAB „Fegda“[4]. UAB „Šiaulių plentas“ [11]. UAB „Alkesta“ [6]. Be penkių stambiausių Lietuvos įmonių , dirbančių kelių statybos ir remonto rinkoje , šeštoje pozicijoje pagal pardavimus rikiuojasi Suomijos įmonės Lemmikainen Lietuvoje įkurtas padalinys UAB „Lemminkainen Lietuva“ [9]. . UAB “Kerista” [31]. Aštuntoji, pagal pardavimų apimtis, 1 priedo lentelėje išsirikiavusi įmonė, kurios 2004-2006 m. pardavimai viršijo 100 mln. Lt. yra Alytuje įsikūrusi firma UAB „Parama“ [7]. Darbe analizuojama kelių statybos ir remonto įmonių veikla vykdoma tik Lietuvos Respublikoje. AB „Panevėžio keliai“ yra įkūrusi kelių statybos ir remonto įmonę Latvijoje [10], UAB „Šiaulių plentas „ Kaliningrado srityje [11], o AB „Kauno keliai“ – Lenkijoje [8], tačiau tai ne Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės, todėl jų duomenys nėra skelbiami ir į 1 priede nurodytas pardavimų apimtis nėra įtraukti. 4. Teisiniai rinkos ypatumai, ribojimai, draudimai Kelių statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbų rinką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Vienas iš jų 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas Nr. I – 891. Šis įstatymas nustato LR automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus [17]. Kelių priežiūros ir plėtros programos šaltinius ir tvarką reglamentuoja 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas Nr. VIII- 2032. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisiniais aktais. Minėto įstatymo tikslas – kaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti, modernizuoti ir užtikrinti, kad šis tikslas veiktų [14]. Pagal Ekonominės veiklos klasifikatorių yra priskiriami statybos darbams, todėl be anksčiau minėtų įstatymų , rinkos dalyvių veiklą reglamentuoja ir 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas Nr. I – 1240. Šis Įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus [18]. Atliekamų darbų kainų skaičiavimo tvarką reglamentuoja Aplinkos ministerijos 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. D1-708 “Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06 : 2005 “Statinio projektavimas”. Rekomendacijos pateikiamos 2 priede. Tuo pačiu įsakymu patvirtinta statybos kainos išlaidų struktūra bei rekomenduojami ekonominiai normatyvai ir rodikliai, kurie nurodyti 3 priede. Įmonėms, skaičiuojant sąmatines darbų kainas ir dalyvaujant konkursuose statyti, rekonstruoti ar remontuoti valstybinės reikšmės kelius, rekomenduojama laikytis 2 ir 3 prieduose nurodytuose ekonominių normatyvų ir rodiklių. Valstybinės reikšmės keliai išimtine teise nuosavybės teise priklauso valstybei, o valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą bei plėtrą pavesta organizuoti ir koordinuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Darbus, atliekamus, valstybinės reikšmės keliuose, reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ . Valstybinės reikšmės keliai yra ypatingi statiniai, jų tiesėjams keliami aukšti reikalavimai (medžiagoms, specialistams, griežta darbų vykdymo savikontrolė ir kontrolė). Kadangi tarp rinkoje dalyvaujančių įmonių yra didelė konkurencija, rėmimas atlikti šiuos darbus ir paslaugas nėra reikalingas [ 2 ]. Rengiant konkursus dėl valstybės užsakymų remontuoti , modernizuoti arba tiesti valstybinės reikšmės kelius ir magistrales, turime atitikti Europos Sąjungos rekomendacijas ir rengti tarptautinius konkursus, kurių vertė mūsų šalyje negali būti mažesnė nei 5,9 mln. Eurų [20]. Projektuose, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika rangovams keliami ypatingai aukšti tinkamumo ir kvalifikaciniai reikalavimai , kurie išdėstyti 4 priede . Kai kurių įmonių reikalavimai skaldyti darbų apimtis ir mažinti konkursinio užsakymo vertę kertasi su ES reikalavimais. Kelių statybos ir remonto darbų, kurie finansuojami ES lėšomis, kokybę, terminų laikymąsi, tikrina ES kontroliuojančios institucijos [3]. 5. Darbų atlikimo ir kainų nustatymo principai Kelių tiesimui , remontavimui ,modernizavimui ar tiesimui LR Kelių direkcija ir rajonų bei miestų savivaldybių administracijos kasmet skelbia apie 1000 konkursų, kuriose nuolatos varžosi po 12-14 įmonių [5]. Kelių statybos ir remonto darbams atlikti įmonės, dalyvaujančios konkursuose, pagal gautą konkurso medžiagą ir darbų aprašymus sudaro lokalines sąmatas, pavyzdys pateikiamas 5 priede. LR Kelių direkcija ir Aplinkos ministerija rekomenduoja įmonėms darbų atlikimo kainas, tačiau norėdamos nugalėti varžovus, įmonės gali mažinti gamybinių medžiagų kainas. Tai gali sau leisti stambios įmonės, perkančios iš tiekėjų gamybines medžiagas dideliais kiekiais ir gaunančios prekybines nuolaidas, taip pat tos įmonės, kurios turi savo asfaltbetonio gamybos bazes ir sau mažesnėmis sąnaudomis. Leidžiama gamybinių medžiagų kainas mažinti iki 15 % [ 20]. Įmonės taip pat reguliuoja darbų kainas, mažindamos ekonominius normatyvus ir rodiklius – tai papildomas išlaidas medžiagoms, papildomam darbo užmokesčiui, statybvietės, pridėtinėms išlaidoms bei pelnui. Rekomenduojami ekonominiai normatyvai ir rodikliai pateikiami 3 priede. Su konkursą darbams atlikti laimėjusia įmone, pasirašoma rangos sutartis tiesiogiai. Čia tarpininkų nėra. Įmonės kai kuriems darbams atlikti gali sudaryti subrangos sutartis su kitomis įmonėmis. Tačiau kaip nurodoma 4 priede, projektams, finansuojamiems Europos sąjungos lėšomis, yra sąlygą, kad įmonė, konkurso laimėtoja , savo jėgomis turi atlikti darbų ne mažiau kaip 80 % sutarties darbų, t.y. turi turėti įrangą, darbo jėgą ir finansinius resursus, įgalinančius jį atlikti minėtų darbų dalį. Darbe analizuojama kelių statybos ir remonto rinka yra ne prekių, o paslaugų rinka, todėl šis darbo punktas nebus analizuojamas. 6. Atliekamų darbų technologijų naujovės rinkoje Šiame darbe analizuojamoje kelių statybos ir remonto rinkoje apžvelgsime technologinių procesų naujienas, kurios leidžia kokybiškiau atlikti kelių statybos ir remonto darbus, o taip pat prailginti kelių dangų eksploatacijos laiką. AB “Eurovia Lietuva” įdiegė Lietuvoje Prancūzijoje sukurtą kelio viršutinės dangos technologiją gripfibrė. Gripfibras – tai yra šlamas, armuotas su organiniais fibrais. Dėl šių tarpų, susidaro dangos šiurkštumas. Pagrindinis vaidmuo čia tenka fibroms. Jeigu jų nebūtų, mišinys negalėtų laikytis ant kelio dangos paviršiaus – nutekėtų į kelkraščius. esant smarkiam lietui, visiškai nesijaučia pabiurusio oro įtaka. Dėl didelio dangos paviršiaus šiurkštumo galima žymiai sumažinti avarijų [22]. – Saugus eismas automobilių keliais, sėkmingas krovinių ir keleivių vežimas tiesiogiai susijęs su tuo, kuo kasdien rieda automobilių ratai – su kelio danga. . Dažni lietūs, temperatūros svyravimai labai kenkia asfaltbetonio dangoms. Drėgmė skverbiasi vis gilyn ir kelia pavojų kelio struktūrai. AB „Eurovia Lietuva“ įdiegė naują technologiją, kuri vadinasi viasaf. Šis sluoksnis apsaugo virš jo esantį dangos sluoksnį nuo trūkinėjimo. Pagal modernių technologijų pritaikymą Lietuvos keliuose ji gerokai lenkia kitas šalies kelių tiesimo įmones [22]. Darbų Lietuvos keliuose vis daugėja. Nors naujų kelių nedaug tiesiama, bet kelių ir miestų gatvių rekonstrukcija bei jų remontas leidžia pakankamai apsirūpinti darbais vasaros sezono metu. AB "Kauno tiltai" bendrovė naudoja geriausias technologijas, esančias pasaulinėje praktikoje. Neseniai bendrovėje pradėjo veikti naujos kartos asfaltbetonio gamykla, kurioje sumontuota maišyklė „Benninhoven“. UAB Žemaitijos keliai" viena iš pirmųjų Lietuvoje įdiegė bitumo emulsijų gamybos technologiją, su kuria pasiektas europinis gaminamos emulsijos kokybės lygis. Bendrovės "Šiaulių plentas", "Panevėžio keliai", "Žemaitijos keliai" gamina šaltąjį asfaltbetonį ir rengia kelių dangas iš šaltųjų mišinių su bitumo emulsija. Tam turi įsigijusios naujos kartos mobilią šaltųjų mišinių gamyklą. Kasmet kartu su Vilniaus Gedimino Technikos universitetu ir VĮ "Transporto ir kelių tyrimo institutas" moko ir atestuoja kelių specialistus. Daugelis įdiegė kokybės valdymo sistemas pagal tarptautinius standartus ISO 9002 ir ISO 14001 . Lietuvos kelių statybos įmonės turi pačius moderniausius įrenginius, statybos ir kelių priežiūros darbams taiko pažangiausias ir perspektyviausias technologijas[2]. Per Lietuvą vingiuoja apie 70 tūkst.km.kelių, iš jų 21324,85 km. yra valstybinės reikšmės keliai. Remontuoti , modernizuoti , rekonstruoti bei tiesti naujus kelius varžosi 43 kelininkų įmonės [ 5]. Tarp įmonių rinkos dalyvių yra didelė konkurencija, todėl kelių statybos ir remonto įmonės , norėdamos konkursuose varžovus, turi mažinti kelių statybos ir remonto darbų atlikimo kainas nei rekomenduoja Aplinkos ministerija ir LR Kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuva turi tankų ir sumaniai išplėtotą kelių tinklą. Jį tobulinant numatoma nemaža kelių rekonstruoti, padaryti tokius, kad jie atitiktų visus šiuolaikiniams keliams keliamus techninius, ekonominius ir ekologinius reikalavimus. Pagrindinis Lietuvos kelininkų uždavinys – sukurtą kelių tinklą prižiūrėti ir plėtoti taip, kad jis kuo geriau tenkintų krašto ūkio ir gyventojų poreikius, sėkmingai įsijungtų į Europos kelių tinklą [21]. LITERATŪRA 1.Adleris, H. Suomiams Lietuvos kelininkų rinka buvo kietas riešutas. [Žiūrėta 2007-08- 29]. Prieiga per internetą: 2. Apie asociaciją. [Žiūrėta 2007-09-03 ]. Prieiga per internetą: . 3 . Apie kelininkų vasaros aktualijas. [Žiūrėta 2007-09-03 ]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!