Emigracijos problemos ir jų daroma įtaka Lietuvos darbo rinkai

Tarptautinė migracija, veikiama vykstančių globalizacijos procesų, suintensyvėjo tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. Sparčiai besivystantys tarptautiniai ryšiai politinėje, ekonominėje, socialinėje bei kultūrinėje sferose, nauji įtatymai valstybių sienų kontrolės srityse, tarptautinės darbo jėgos paklausos struktūroje bei naujos sąjungos sąlygojo migracijos srautų judėjimą globaliu mastu.
ir kultūrinio savitumo saugojimui. Lietuva – ne išimtis. Per pastarus dešimtmečius Lietuva pasiekė pirmąsias vietas Europos Sąjungoje pagal emigracinius rodiklius. Emigracija nemenkai įtakojo šalies ekonominį nuosmūkį ir darbo rinką. Jei ir toliau mažės gyventojų prieaugis ir didės emigracija, tai mažės intelektinis potencialas, lėtės technologinė pažanga, mokslo raida ir ekonomikos plėtra, didės darbo jėgos stygius.
įvertinti jos įtaką šalies ekonomikai bei darbo rinkai. Referate aiškinamos migracijos procesą veikiančios teorijos, pateikiami Lietuvos Respublikos statistikų departamento duomenys ir analizuojami emigraciją sukeliantys veiksniai ir jos padariniai.
Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės laikų vyravo tendencija emigruoti. Iki 1990-ųjų stebint pastovų gyventojų prieaugį, pastebima, kad imigraciją iš buvusios Tarybų Sąjungos,kurią sudarė vidutiniškai 6–8 tūkst. žmonių per metus, pakeitė masinė emigracija. Migracijos skaičius Lietuvoje ypač išaugo 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Gyventojams atsivėrė galimybės pasirinkti gyvenamąją ir darbo vietą ne tik gimtojoje valstybėje, bet ir kitose ES šalyse narėse. Tyrimo duomenimis, pagrindinė galimos emigracijos iš Lietuvos priežastis – mažas darbo užmokestis, iš kurio, respondentų teigimu, jie negali pragyventi, darbo neturėjimas ir negalėjimas jo rasti, darbo netekimas, uždarbio sumažėjimas. Labiausiai kelia nerimą kiti, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenys - palikti Lietuvą labiau planuoja jauni žmonės nuo 15 iki 24 metų amžiaus ir tai sudaro bene didžiausią emigracijos problemą. 2011 m. kas antras emigrantas buvo 20–29 metų amžiaus (1 pav.), apie 4 proc. šalies abiturientų. Emigruoja kur kas jaunesni nei Lietuvos gyventojų vidurkis žmonės, ir mūsų visuomenė dėl emigracijos sensta kur kas greičiau, nei galėtų normaliomis sąlygomis.Tokia emigracija keičia gyventojų amžiaus struktūrą, kartu blogėja ir demografiniai rodikliai, nes tie, kurie kurtų šeimas, gimdytų vaikus, irgi išvažiuoja.
1 pav.
Deklaracijos lentelėsudaryta doc....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!