Lietuvos emigracijos analizė

Šiais laikais galima laisvai keliauti visoje Europos Sąjungoje. Ir ne tik dėl pramogų ar atostogų, bet galima dar ir ieškotis darbo bei studijuoti. O tokios galimybės tik dar stipriau įtraukia žmones emigruoti ir šiuo metu ši tema yra viena iš aktualiausių. Kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau žmonių emigruoja, tikėdamasis, kad kitoje šalyje bus geresnės gyvenimo sąlygos.
Lietuvoje nėra sukurta efektyvi migracijos valdymo sistema, kuri valdytų migracijos veiksmus bei, žinoma, numatytų galimas pasekmės, todėl ir emigracijos duomenys yra sunkiai įtakojami. Nors yra ir nemažai parengtų pagrindžiamų darbų, kurie skirtų darbo jėgos migracijos priežastims ir pasekmėms nagrinėti, tačiau konkrečių priemonių, kurios spręstų migracijos problemas, nėra.
Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos gyventojų emigraciją.
1. Išsiaiškinti emigracijos sąvoką.
2. Atlikti Lietuvos gyventojų emigracijos analizę 2016 – 2020 m.
3. Išanalizuoti Lietuvos gyventojų emigracijos priežastis ir padarinius.
Lietuvos informaciniai šaltiniai teigia, kad emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus. Mano nuomone, toks sąvokos apibrėžimas yra vienas iš tiksliausiai apibrėžtų.
Pasak Jonaičio (2015) jau daugelį metų Lietuvoje vyksta emigracija, o emigrantų pagrindinė pasirinkta šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, kurią 2020 m. pasirinko net 26 proc. visų Lietuvos gyventojų. Nors iš tikrųjų pasaulyje pirmieji emigracijos požymiai užfiksuoti tik XV a. pabaigoje, kai emigrantai iš Europos vyko į Kristupo Kolumbo atrastą Ameriką, Lietuvoje pirmieji emigrantai užfiksuoti tik XIX a. antrojoje pusėje.
Lietuvoje emigracija sparčiai pradėjo augti nuo 2016 m. ir nuo tada sparčiai pradėjo kisti, kaip minėjau anksčiau, šalies demografinė struktūra bei padidėjo darbo jėgos trūkumas.
Veiksniai, kurie skatina emigruoti, gali būti:
1. Paklausos (traukos) veiksniai, kurie yra susiję su kitomis šalimis. T. y., kad migrantus traukia geresnės gyvenimo sąlygos: ekonominės, socialinės ir kitokio pobūdžio. Pavyzdžiui, didesnės pajamos, mažesni mokesčiai, geresni darbo pasiūlymai, politinis stabilumas, palankesnės gydymo ir mokymosi paslaugos, religinė tolerancija ir pan.
2. Pasiūlos (stūmimo) veiksniai, kurie yra susiję su vidine gimtosios šalies situacija. Pavyzdžiui, karai, skurdas, labai bloga politinė situacija,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!