Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika

Numizmatika – tai pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, jų kompleksus, monetų kalimo istoriją, pinigų apyvartą pagal monetas, piniginius lydinius ir kitus su monetomis susijusius dalykus (monetų kalimo štampus, kalyklų ataskaitas ir kitus dokumentus). Moneta, kaip amatininkų dirbinys, daug ką pasako apie metalurgiją (kalimo, liejimo techniką, monetų spaudų gamybą). Kita vertus, ji yra dailės kūrinys, teikiąs informacijos apie istorines asmenybes, heraldiką, valstybinę religiją, drabužių madas ir pan. Lyginant ir moksliškai analizuojant monetų įrašus ir piešinius, įmanoma nustatyti, kiek sunaudota spaudų to paties tipo monetoms kaldinti, taigi, galima įvertinti pinigų emisijos apimtį.
Dėl teikiamo informacijos gausumo numizmatika svarbi daugeliui mokslo sričių – istorijai, archeologijai, heraldikai, epigrafijai, menotyrai, ekonomikai, metalų technologijai.
Mokslinė numizmatika atsirado XVIII a. Jau 1738m. Halės universitete paskaitas apie monetas skaitė Johanas Heinrichas Šulcė. Lietuvoje numizmatika susidomėta XVIII a. pab. – XIX a. pirmojoje pusėje. Tada lietuviškas monetas pradėjo tyrinėti T. Čackis, T. Narbutas, J. Lelevelis, E. Tiškevičius ir kt.
Tyrinėtojai skiria monetos priekinę (aversas – nuo lot. žodžio “adversus” – priekyje, atsuktas veidu) ir užpakalinę – reversas, puses. Aversas – ta monetos pusė, kurioje yra svarbiausi atvaizdai, garbinantys valstybinę valdžią arba oficialią religiją, pavyzdžiui, LDK monetose – valdovo portretas ar jo monograma.
Centrinė averso ir reverso dalis, kur talpinamas pagrindinis atvaizdas ir įrašai, vadinama monetos lauku. Taip pat monetos turi legendas. Tai visuma raidinių ženklų ant monetos (užrašai pilnais žodžiais, sutrumpinimai ir t. t.). Legendai skiriama raidės, ir ženklai (žvaigždutės, taškučiai ir kt.), simbolizuojantys monetų kalyklas, monetų meistrus, iždininkus bei kitus asmenis, susijusius su monetos kaldinimu.
Numizmatikoje sutinkami vadinamieji kontrasignatai – monetos, ant kurių uždėti įvairios formos štampai su herbais, skaičiais ar raidėmis, kuriais pažymima užsienio monetų galiojimas vienoje ar kitoje valstybėje, monetų vertė.
I. LDK pirmosios monetos XIV a. pab. – XV a.
Iki pirmųjų lietuviškų monetų pasirodymo XIV a. paskutiniaisiais dešimtmečiais (dėl tikslios pirmųjų lietuviškų monetų pasirodymo datos iki šiol nėra vienodos nuomonės)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!