Lietuvių tautos problemų atskleidimas senojoje lietuvių literatūroje (M. Mažvydas, M. Daukša, J. Radvanas)

Visais laikais tautos neišvengiamai susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis. Laikui bėgant tautai iškyla vis įvairesnių problemų, tokių kaip tautos išaukštinimo bei gynimo, mokslo skleidimo, taip pat ir gimtosios kalbos svarbos atskleidimo problemos. Senojoje literatūroje rašytojai žengė svarbų žingsnį analizuodami tautos problemas savo kūriniuose. Analizuoti tautos problemas rašytiniuose šaltiniuose buvo vienas efektyviausių būdų, nes kūriniai turi didelę išliekamąją vertę, kurių dėka net ir šiais laikais galime sužinoti apie to meto tautos problemas, su kuriomis šiuo metu galbūt jau nebesusiduriame. Taip pat problemų atskleidimas kūryboje padėjo jas išspręsti, išaukštinti bei apginti tautą.
Visais laikais literatūroje yra nagrinėjami įvairūs klausimai bei problemos. Viena tokių problemų – gimtoji kalba ir jos svarba. Lietuvoje XVI amžiuje vyravo pažiūra, kad tauta – tai feodalai, didikai ir bajorai. Liaudis į tautos sąvoką nebuvo įtraukta. Kalba taip pat neįėjo į tautos sąvoką, nebuvo laikoma esminiu dalyku. Šią problemą XVI amžiaus pabaigoje atskleidė vienas senosios lietuvių literatūros rašytojų Mikalojus Daukša, kuris tuo metu turėjo kitokį kalbos vartojimo suvokimą. Jo manymu tautą sudaro teritorija, papročiai ir, visų svarbiausia, – kalba. Galbūt būtent toks rašytojo mąstymas jį ir paskatino kovoti už gimtosios kalbos teises. Jis yra pasakęs: “Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją - užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.”. Iš tokio rašytojo požiūrio bei minčių galime spręsti apie tai, kaip jam rūpėjo lietuvių kalbos išsaugojimas. Šis XVI amžiaus pabaigos dvasininkas 1595 metais iš lenkų kalbos išvertė Martyno Mažvydo “Katekizmą”, o 1599 metais pats parašė “Postilę”, kurios svarbiausia dalis - “Prakalba į malonųjį skaitytoją”. Prakalboje matyti gilus rašytojo susirūpinimas savo tauta. Prakalba parašyta lenkų kalba, nes Daukša kreipiasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!