Pasididžiavimas savo šalies praeitimi lietuvių literatūroje (Maironis, Radvanas, Mickevičius)

Žmogus – tai gyva, mąstanti visuomeninė būtybė, kuriai labai svarbi jos praeitis.
vertybė.
bei Lietuvos ir Lenkijos poetas, kūręs lenkiškai, tačiau save laikęs lietuviu, Adomas Mickevičius.
tautinio atgimimo dalis. Tam, kad skatintų lietuvio tautinę savimonę, Maironis sukūrė labai daug
eilėraščių, kuriuose pabrėžė Lietuvos gamtos grožį, jos praeitį ir teigė, jog kiekvienas lietuvis turi
tuo didžiuotis. Lietuvą Maironis vaizdavo kaip valstybę, turėjusią didingą praeitį, iškilius valdovus.
Jonas Mačiulis- Maironis (1862–1932) – poetas, katalikų dvasininkas, teologijos daktaras,
profesorius. Jaunystėje pasižymėjo matematiniais gabumais, domėjosi literatūra, pradėjo rašyti
eilėraščius lenkų kalba. Baigęs gimnaziją pasirinko literatūros studijas: įstojo į Kijevo universitetą,
nusivylęs studijomis ir mokslo lygiu po metų išvažiavo į Kauno kunigų seminariją. Studijuodamas
skaitė Lietuvos romantikų Adomo Mickevičiaus, Juozapo Ignoto Kraševskio, Vladislovo
Sirokomlės kūrybą, Simono Daukanto, Teodoro Narbuto istorinius veikalus. Ši lektūra galutinai
suformavo jo tautinį sąmoningumą, o lietuvių poetai Kristijonas Donelaitis ir Antanas Baranauskas
sutvirtino pasiryžimą kurti lietuvių kalba. Sudeginęs anksčiau parašytas lenkiškas eiles, ėmė rašyti
lietuviškai, tarp bendramokslių pagarsėjo kaip poetas.Vėliau ėmėsi rašyti istorines dramas
(„Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“), kuriose siekė
perteikti lietuvių tautos istorinio likimo dramatiškumą.
Svarbiausia Maironio kūrybinio palikimo dalis – lyrinė poezija. Maironis sukūrė poetinę
kalbą žmogaus vidiniam pasauliui perteikti. Maironio suformuotas modernusis subjektyvumas
apima ir asmens bei tautos santykį. Jis iškyla kaip reikšmingas asmens ryšys su kitais žmonėmis, su
istoriniu laiku, su prigimta vieta. Tautiškumas Maironio poezijoje įtvirtinamas kaip žmogaus
unikalumo pagrindas. Lietuvių savimonėje Maironis įtvirtino poetinę Lietuvos geografiją, kurioje
svarbus vaidmuo tenka upėms, jos tampa erdvinę vaizduotę sutelkiančiais simboliais – ypač
Nemunas ir Dubysa, taip pat Neris ir Nevėžis. Ryškiausiai toks tėvynės vaizdinys sukurtas
eilėraštyje „Lietuva brangi“, kurį galime perskaityti ir kaip Mickevičiaus Pono Tado invokacijos
interpretaciją. Tėvynė čia tartum giesmėmis ir poezija „įgarsintas“ kultūrinis kraštovaizdis, turintis
istorinės atminties gelmę.
Maironio “Traku pilis”- tai vienas žinomiausių poeto eileraščių. Kūrino tema yra laikas,
praeities ir dabarties lyginimas. Ir nors nuo kūrinio parašymo praėjo daugiau nei šimtas metų, jo
tema yra aktuali ir šiomis dienomis. Juk ir dabar mes dažnai su ilgesiu prisimename...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!