Lietuvių literatūros konspektai

Lietuvių literatūros konspektai Privalomi autoriai: • Martynas Mažvydas (1510-1563m.) - Renesanso epochos švietėjas, humanistas, pirmosios lietuviškos knygos parengėjas. -Biografija: gimė LDK, gyveno Karaliaučiuje. Mažvydo laiškai – jų iš viso likę 13-a, iš jų sužinome, koks buvo kūrėjo charakteris, kokie siekiai. -Pagrindiniai aptariamo laikotarpio reiškiniai ir idėjos: 1) Renesansas ir reformacija Europoje ir LDK; 2) Tautinės raštijos pradžia, jos ginami idealai. -Istorinis kontekstas: XVI a. Europoje pradėjus plisti reformacijos judėjimui, siekusiam reformuoti katalikybę, susidarė sąlygos rašytinei lietuvių kalbai atsirasti. Vienas iš protestantizmo pradininkų Martynas Liuteris reikalavo tikėjimą skleisti tautinėmis kalbomis, filosofijos ir teologijos profesorius, paskelbė 95 tezes, nukreiptas prieš katalikų tikėjimo dogmatizmą. To meto katalikiškoje Lietuvoje kalbinė situacija rašytinei gimtajai kalbai nebuvo palanki: išsilavinusių žmonių rašto kalba buvo lotynų, šnekamoji – lenkų, todėl šviesuoliai, užsibrėžę parašyti pirmąsias lietuviškas knygas, turėjo vykti į protestantiška kraštą – Prūsijos kunigaikštystę. Žmogus savarankiškai, be tarpininko kunigo, negalėjo skaityt Šv. Rašto ir suprasti tikėjimo tiesių, tam prieštaravo katalikybė, o protestantizmas skatino žmones savarankiškai studijuoti Šv. Raštą. -Kultūrinis (epochos) kontekstas: Mažvydas minimas moderniame A. Škėmos romane „Balta drobulė“. Pirmosios lietuviškos knygos autoriaus pavardę protagonistas Antanas Garšva mini tuomet, kai Niujorke mėgina išsaugoti savo tapatybę. Veikėjas trokšta kitokios tapatybės – lietuviškai rašantis poetas suvokia save kaip kūrybingą individą, bet ne sraigtelį. Perfrazuodamas pirmosios lietuviškos knygos, Martyno Mažvydo „Katekizmo“, lietuviškos pratarmės žodžius Garšva simboliškai tapatinasi su lietuvių literatūra ir kultūra: „Kas uždraudė siurrealizmą lietuvių literatūroje? Gal Mažvydas? Kaukus, Žemėpatis ir Lauksargus pameskiet, imkiet mane ir skaitykiet. Negaliu nusivilkti uniformos. Esu lietuvis kaukas...“(citata). Kaukas - mitinė būtybė, nešanti turtus, o apvilkta lino drabužėliais negali išsivaduoti iš nelaisvės ir privalo amžinai vargti svetimiems. Kauko įvaizdį, perimtą iš „Katekizmo“, Garšva prisiderina savo būsenai nusakyti, o „Katekizmo“ pratarmės parafrazavimas reiškia savo lietuviškų kultūrinių šaknų patvirtinimą. -„Katekizmo“ lietuviškos pratarmės tematika: 1) tikėjimas; 2) pažinimas; 3) Lietuvių kalba; 4) tautos kultūrinė branda. -Kūryba: Karaliaučiuje Mažvydas parengė pirmas 6 knygas lietuvių kalba. Pirmoji knyga – „Katekizmas“ - pasirodė 1547 m., tuos metus galima laikyti lietuvių tautinės kultūros pradžia. „Katekizmą“ sudaro 6 dalys: lotyniška dedikacija, skirta LDK, lotyniška pratarmė, elementorius, katekizmas ir giesmynas. Knygos skyrimas LDK leidžia manyti, kad autorius tikėjosi abi Lietuvas, ir Didžiąją, ir Mažąją, sujungti protestantišku tikėjimu ir lietuvišku rašytiniu žodžiu. Pati svarbiausia knygos dalis – lietuviška pratarmė (pirmasis lietuviškas eilėraštis). -Problematika: 1) Reformacijos judėjimas skatino kiekvieną žmogų nagrinėti Šventąjį Raštą, šviestis, atsigręžti į gimtąją kalbą; 2) Reformacija subrandino protestantų tikėjimą – oficialią Prūsijos religiją, o LDK klestėjo katalikybė. Protestantai skatino bažnyčioje vartoti tautines kalbas; 3) „Katekizmo“ pratarmėje tikėjimas ne kartą pavadinamas mokslu, nes tikėjimo tiesos interpretuojamos plačiau – kaip mokslas, kuris keičia, brandina žmogaus asmenybę. Religinės tiesos įvardijamos kaip mokslas, pažinimas, kultūra: „Kursai norėtų to mokslo žinoti ir mokėti,/ Tasai amžinosu tamsybėsu tur būti.“; 4) Primenama biblinė žodžio, kaip kūrybos instrumento, galia, mat „Dievas dangų, žemę žodžiu vienu sutvėrė,/ Šituo būdu žmones ir visus daiktus padarė.“ Žmonėms siūloma patikėti žodžio galia, nes žodis turi iš esmės pakeisti jų gyvenimą. 5) Rašytinio žodžio atsiradimas rodo tautos kultūrinę brandą, todėl pirmoji lietuviška knyga simboliškai reiškia tautinės kultūros pradžią. • Mikalojus Daukša (1532-1613m.) – lietuviškos katalikiškos literatūros pradininkas, pirmųjų LDK lietuviškų knygų autorius. -Biografija: ne eilinis, o didelis žmogus, ne vienu atžvilgiu pranokęs savo epochą. Gimęs ir augęs toli nuo kultūros centrų, neturėdamas reikiamų išteklių, jis siekė didžių tikslų. Žinojimo troškimas, gabumai, platūs užmojai, veržlumas, atkaklus atsidėjimas svarbiam visuomeniniam uždaviniui ir nepalaužiama energija jį vykdant – štai kad būdinga Daukšos asmenybei ir sieja jį su geriausiais Renesanso žmonėmis. Daukša buvo ne tik humanistas, bet ir Renesanso žmogus, siekęs universalumo, troškęs kiek galima praplėsti akiratį, savo interesais toli prašokęs siaurus aplinkos dvasininkų interesus. Daukšos pasaulėžiūra, be abejo, buvo idealistinė religinė, bet ne visai vienalytė. Ją formavo sudėtinga visuomeninė aplinka, įvairios susikertančios įtakos. Tikybiniame XVI a. chaose Daukša pasirinko katalikybę ir priklausė kontrreformacijos lageriui, bet neabejotinas jam ir gilus gaivių Renesanso idėjų poveikis. Būdamas plataus akiračio ir įžvalgaus proto, mylėdamas savąjį kraštą, suvokdamas kultūrinius jo poreikius ir žalingas politinio ir visuomeninio gyvenimo raidos tendencijas, Daukša ne vienu atžvilgiu pajėgė išeiti iš siaurų konfesinių dvasininko pažiūrų ir veiklos rėmų. Dvasininkas neužgožė jame žmogaus, piliečio, patrioto. Daukša skatino tautos ir tikėjimo (katalikybės) identifikacijos procesą ir taip pagrindė kalbos ir tradicijų laikymosi būtinybę. -Pagrindiniai aptariamojo laikotarpio reiškiniai ir idėjos: 1) Renesansas ir reformacija Europoje ir LDK; 2) Tautinės raštijos pradžia, jos daugiakalbiškumas ir ginami idealai; 3) Tautos sampratos: etninė ir politinė; 4) Tolerancija; 5) Biblijos aktualizavimas; 6) Asmens, gimtosios kalbos ir tautos vertės iškėlimas. -Istorinis kontekstas: Veiksniai, nulėmę kūrėjo pažiūras į gimtąją kalbą: 1) Daukšos vaikystės ir darbo aplinka (gimtoji jo kalba – lietuvių, vaikystėje kitokios kalbos turbūt jis negirdėjo ir su lenkų kalba susidūrė, turbūt, tik mokydamasis, todėl jis buvo iš prigimties prisirišęs prie lietuvių kalbos); 2) Daukšos ryšys su liaudimi ir smulkiąja bajorija (nuo XVI a. vidurio, o ypač po Liublino unijos, viršūniniuose feodalų sluoksniuose ėmė vis labiau įsigalėti lenkų kalba, bet ji ilgą laika buvo svetima smulkiajai bajorijai. Kadangi šis sluoksnis buvo labiau prisirišę prie gimtosios lietuvių kalbos, tai darė įtaką Daukšai laikytis gimtosios kalbos ir ginti jos teises, nes jis kilęs iš smulkių bajorų šeimos); 3) Kova dėl Lietuvos valstybinio savarankiškumo po Liublino unijos (rašytojas norėjo likviduoti pražūtingas Liublino unijos pasekmes, smulkesnieji bajorai, kurie tekalbėjo lietuvių kalba ir lenkų nemokėjo, valstybingumo gynimas savaime siejosi su savo papročių ir kalbos gynimu, todėl kova dėl valstybinio savarankiškumo žadino ir tautinį jų sąmoningumą, skatino rūpintis lietuvių kalbos likimu); 4) Renesansas, veiksnys, kuris subrandino ir teoriškai apginklavo išaugti kaip kovotoją dėl gimtosios kalbos (Renesanso epochoje vyko persilaužimas iš lotynų kalbos į tautines kalbas, XVI amžius buvo kaip tik buvo kovos dėl tautinių kalbų ir jų įsigalėjimo Europos literatūroje laikotarpis). -Kultūrinis – socialinis kontekstas: Nuo XVI a. penktojo dešimtmečio gana gausiai pradėtoje spausdinti Lietuvos protestantiškoje literatūroje, siekiant įtvirtinti naujas religinės savivokos formas, sparčiai plito idėjos apie nesutaikomas dangaus ir pasaulio, dvasios ir kūno, Dievo ir gamtos, o tuo remiantis – tikėjimo ir proto prieštaras. Daukšos suvokimu, žmogaus prigimtis yra tai, kas jį atskiria nuo kitų gyvenimo sutvėrimų, lygiai kaip su prigimtim įgyta kalba atskiri viena tautą nuo kitos. -Mikalojaus Daukšos kūrinio tematika: 1) Tautinis identitetas; 2) Humanistiniai idealai; 3) Žmogaus prigimties samprata; 4) Gimtosios kalbos reikšmė; 5) Tautos išlikimo galimybės; 6) Švietimo reikšmė; 7) Tautų ir kalbų ryšys. -Kūryba: Mikalojus Daukšos „Postilės“ lenkiškoje prakalboje girdime pirmą prigimties reabilitacijos deklaravimą, paremtą naujųjų laikų žmogaus ir pasaulio harmonijos idėja. Viena esminių, nuolat pabrėžiamų poleminės Daukšos prakalbos kategorijų – įgimti dalykai, prigimtis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!