Lietuvių konspektai prieš egzaminą

Martynas Mažvydas “Katekizmas” • 16a. – lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ (1547m.) autorius. • Pirmosios lietuviškos knygos pavadinimas — „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos”. Knygelė 79 puslapių. • Prakalba atskleidžia autoriaus pažiūras ir siekimus - jo pastangas šviesti bei kultūrinti žmones, kovoti su pagonybės liekanomis, įtvirtinti protestantų tikėjimą. • Katekizme dėstomi krikščionių tikėjimo pagrindai, taip pat jame išspausdinta lotyniška dedikacija, dvi pratarmės- lotyniška ir lietuviška, elementorius ir giesmynėlis. • Literatūriniu požiūriu reikšmingiausia šios knygos eiliuota lietuviškoji pratarmė- pirmasis originalus lietuviškas eilėraštis. Pratarmėje kreipiamasi į „lietuvnininkus ir žemaičius“, džiaugiamasi, kad išsipildė senas tautos troškimas turėti savo knygas, raginama atsisakyti pagonybės, jos papročių ir pažinti tikrąją religiją. • Yra teigiama, kad Katekizmą kūrė visa Lietuvos šviesuomenė, kad ši knyga yra visos Lietuvių kultūros vaisius, nes dauguma giesmių yra išverstos ir net parašyti visi 13 vertėjų. Jonas Radvanas „Radviliada“ • 16a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poetas, evangelikas, reformatas. • Poema „Radviliada“, parašyta lotynų kalba, yra vienas ryškiausių XVI a. kūrinių Lietuvos literatūroje. • Joje aprašytos Lietuvos pergalės Livonijos kare, tuometės Lietuvos aukštuomenės puoselėta valstybinė ideologija, valstybės geografinis, istorinis, kultūrinis vaizdas. Poemoje atvaizduojama Mikalojaus Radvilos Rudojo asmenybė, taip pat jo didžiausio priešo Ivano Rūsčiojo portretas. • M.R. Rudojo gerosios savybės išryškintos, o nemaloniosios- nutylėtos, laimėjimų svarba padidinta, o apie nesėkmes net neužsimenama (panegerika). • Visi poemoje minimi faktai yra tiesa, tik Radvila yra suherojintas- didikas patriotas, Tėvynės gynėjo idealas. • Sutinkami baroko atspindžio- tikrasis atlygis laukia danguje, o ne šiame pasaulyje ir stengiamasi ne dėl dabarties, o dėl ateities danguje. • „Radviliada“ yra literatūrinis, vieno autoriaus sukurtas epas, skirtas Lietuvos valdovams, karžygiams, istorinėms asmenybėms išaukštinti. • Poema sudaryta iš keturių dalių: 1. Apie Radvilą Rudajį (Kilmė, šeima, jo auklėjimas ir veiklos pradžia) 2. Apie pradinius Livonijos karo įvykius 3. Apie lemiamą karvedžio pergalę ir tolimesnę karo eigą 4. Apie karo pabaigą ir herojaus mirtį. Čia pateikiamas ir apibendrintas jo literatūrinis portretas • R.R.- niekad nesiskundžia, negalvoja apie patogumus, netinginiauja, doras, dosnus, patekusią į pavojų tėvynę paremia asmeniniu turtu, neengia nei smulkesnių bajorų, nei tiesioginių savo pavaldinių, uoliai darbuojasi senate, principingas, nepaperkamas, ginčus linkęs spręsti ne jėga, o įtikinimu ir net kariauja tik tada, kai nėra jokios išeities, pamaldus, religingas. • Poema artima antikos poezijos žanrams. Mikalojus Daukša „Postilės“ • 16a. Renesanso epochos literatūrinės kalbos pradininkas, kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų, švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVI a. • Vienas iš tolerantiškiausių švietėjų, pakentęs ir aukštinęs kitas tautas, jų kalbas. • Prakalba parašyta lenkiškai, bet gina lietuvių kalbos teises. • Lenkiška, nes bajorija buvo sulenkėjusi, siekta, kad lietuvių bajorai atgaivintų lietuvių kalba, vartotų šią kalbą ir galvotų apie valstybės kūrimą, kurios pagrindas yra lietuvių kalba. • Kalba- didžiausia tautos vertybė. Smerkia prasidėjusį Lietuvių bajorų lenkėjimą, gimtosios kalbos paniekinimą ir nesirūpinimą jos ugdymu. • „Prakalba“- vienas svarbiausių tautinės savimonės dokumentų mūsų kultūroje. Motiejus Kazimieras Sarbievijus • 17a. Vienas iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba, populiarus XVII a. Europoje. Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas, imtas vadnti „Sarmatų Horacijus“ ir „Krikščioniškasis Horacijus“ • Vyraujančios baroko literatūros ir meno temos, nuolat pasikartojantys motyvai buvo žmogaus menkystė, gyvenimo trapumas, visko, kas materialu, laikinumas ir garsus imperatyvas (reikalavimas) „memento mori“ (atmink, kad mirsi). • Amžinybės akivaizdoje- pelnyta šlovė, karinės pergalės, titulai, karūnos, net didžiausia žmogiškoji išmintis yra niekas, tuščia vieta, nes viso to nepasiimsi į aną pasalį. • Tik mirtis yra neabejotina, tikra ir neišvengiama. • „Gyvenimas- teatras“ visi šiame pasaulyje iš tiesų tik vaidiname vaidmenis, kurių patys nepasirinkome. • Socialinė padėtis, turtai, valdžia, istorijon įrašytas vardas- visa tai tėra personažo kaukė, kuri nukris mirties akimirką. • Tikrieji turtai slypi žmogaus sieloje. • Atsvara netobulam žmonių pasauliui yra gamta- Dievo dovana mirtingiesiems, akių palaima ir sielos atgaiva. • Įkvėpimo šaltinis- religingumas. Tadas Kosciuška • 18a.- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvis (1775 - 1783 m.), vyriausiasis 1794 m. sukilimo vadas. 1792 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu. • Gimė 1746 metais Kosavos miestelyje, nepasiturinčio bajoro šeimoje. • Anksti netekęs tėvo, motinos buvo išleistas į Varšuvos kadetų korpusą, kuris rengė Abiejų Tautų Respublikos armijos karininkus. • Su karaliaus S. A. Poniatovskio stipendija išvyko tęsti mokslų į Prancūziją. Juos baigęs jaunas karo inžinierius tėvynėje tarnybos negavo. • 1774 m. trumpam grįžo į Lietuvą, vėliau grįžo į Paryžių. Galiausiai 1775 m. jis iškeliavo į JAV. Ten jis sėkmingai kovojo JAV nepriklausomybės kare kartu su Dž. Vašingtonu, kuris apie Kosciušką atsiliepė taip: „Tai yra tyriausias laisvės sūnus, kurį man teko pažinti, – ir tai tokios laisvės, kuri apima visus, ne tik išrinktųjų saujelę.“ • Karui pasibaigus, gavęs brigados generolo laipsnį, gausiai apdovanotas, dalyvavęs masonų ložėje T. Kosčiuška išplaukė į Europą. 1792 m. • Js pasižymėjo mūšiuose su Targovicos konfederatais. • Vėl grįžęs į Prancūziją, čia iš revoliucinės vyriausybės gavo garbės piliečio vardą. • 1794 m. pradžioje prasidėjus patriotų sukilimui prieš Rusiją, T. Kosciuška buvo pakviestas būti sukilimo vadu. Jis viešu raštu (lietuvių kalba) suteikė visiems valstiečiams asmens laisvę, o dalyvaujančius sukilime atleido nuo lažo ir kitų prievolių • Rusijos kariuomenei malšinant sukilimą, buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę, į švelnaus režimo (taip caras nenorėjo blogai pagarsėti tarptautinėje arenoje) Petropavlovsko kalėjimą, kuriame kalėjo dvejus metus. • 1796 m. naujas Rusijos caras Pavlas I grąžino jam laisvę, kaip malonės ženklą pasiūlė dvarą su 1500 valstiečių, grąžino kardą, bet T. Kosciuška jam atsakė, kad nereikia jam dvaro, nes jis nebeturės tėvynės, ir pasiprašė, kad leistų jam išvykti į užsienį. • 1796 m. pabaigoje T. Kosciuška išplaukë į JAV ir 1797 m. pradžioje apsigyveno Filadelfijoje. Tačiau jis čia pasijuto svetimas neradęs senų kovos draugų ir 1798 m. gegužės pradžioje sugrįžo į Paryžių, turėdamas užduotį atstovauti JAV Prancūzijoje. Johanas Volfgangas fon Gėtė • 18a. II p. - 19a. I p. vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas, vienas svarbiausių vokiečių švietimo epochos rašytojų. • „Faustas“ yra didžiausias poezijos kūrinys vokiečių kalba. • Į „Faustą“ tilpo dangus ir žemė, visa Europos istorija nuo Homero iki Gėtės. • Faustas Gėtės tragedijoje – būdingas naujųjų amžių atstovas, nepasotinamas ir nerimstantis kaip mūsų laikų žmonės, mokslo ir technikos kūrėjai, kuriuos masina beribiai ateities horizontai. Ta reikšme vartojamas ir būdvardis „faustiškas“. • „Fausto“ veiksmą Gėtė pradeda prologu danguje: čia šėtonas Mefistofelis susilažina su Dievu, kad jam pavyks atitraukti Fausto sielą nuo aukštų siekių ir priversti tenkintis žemiškais dalykais („…galų gale tas jūsų mulkis laižys rangydamasis dulkes“. Šiam reikalui Dievas palieka velniui laisvas rankas, kaip ir Jobo atveju. Patsai Faustas pirmąsyk pasirodo scenoje kaip mokslininkas savo naktiniame kabinete. Paskui jis Velykų dieną vaikštinėja su padėjėju Vagneriu ir jam pasakoja, kaip esąs nepatenkintas tradiciniu mokslu ir apskritai biurgeriško gyvenimo ribotumu. Tokios nuotaikos – tai ženklas Mefistofeliui, kad jau metas. Jis apsimetęs pudeliu įsliūkina („Už šunį gyvenu blogiau“) ir įkalba Faustą sudaryti sutartį – už tai padėsiąs jam perprasti visatos esmę. Atsidėkodamas Faustas užrašo jam sielą, bet priduria išlygą: „Jeigu tu išgirsi iš manęs: / „O,stabtelėk, akimirksni žavingas,“ – / Tai kuo greičiau užnerk man grandines“. Po satyrinių ekskursų į universiteto miestelį parodant tenykščius papročius Faustas paverčiamas jaunu dabita. Nuo to prasideda Gretchen (Margaritos) istorija, sudaranti pirmąją „Fausto“ dalį. • Svarbiausioji problema- kaip surasti gyvenimo prasmę? • Pagrindinė kūrinio tema- faustiškojo tipo žmogaus nepasitenkinimas. Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl to nebaisus ir sandėris su velniu, nes niekada negalės ateiti toks žavus akimirksnis. • Pagrindinė I dalies idėja- Margaritos tragedija. Faustas negali gyventi su Margarita, nes tai reikštų atsisakymą tobulėti, išsižadėti ieškoti gyvenimo prasmę. • Laikas – viduramžiai (nors pagal keliamas idėjas galime manyti Faustą esant renesanso ar net Švietimo epochos žmogumi). • Faustas ir Mefistofelis eina per visą kūrinį greta. Kas jiems būdinga? Faustas Mefistofelis 1. Mokslininkas eksperimentatorius, kuriam yra svarbiausia sukurti nauja, išsiaiškinti nežinoma. Jis niekada negali sustoti, niekada negali pasijusti patenkintas. Esybė, kuri gali keisti savo pavidalus (šuo, žmogus). Jam svarbiausia yra neigti, griauti. Jis dažnai nemato žmogaus gyvenimo prasmės, tačiau kai kada gali daryti ir gera. Pagrindinis jo principas - pasitenkinimas. 2. Pagrindinis gyvenimo tikslas – kuo daugiau pažinti pasaulį. Jis optimistas, nes myli gyvenimą, tiki žmogumi, gėrio ir grožio egzistavimu Pagrindinis tikslas po ginčo su Dievu- sugundyti Faustą ir gauti jo sielą. Iš prigimties yra pesimistas, nes neigia žmogaus protą, vadina jį kirminu, žiogu, mano, kad žmogus yra silpnas iš prigimties ir todėl labai lengva jį sugundyti, pakreipti į blogį. Jo nuomone, blogis būdingas visam pasauliui ir žmogaus prigimčiai. 3. Būdingas nevaržomas polėkis: turi nuolatos mąstyti ir veikti. Irgi labai veiklus: išjudina sustingusį Faustą, padeda jam kritiškai pažvelgti į gyvenimą. 4. Labai įsimyli Margaritą, paskui nuo jos sprunka, nes nepatinka ramus šeimos gyvenimas. Nepripažįsta jokių taurių jausmų ir žmogiškų ryšių, ciniškai žiūri į meilę. Meilė- tik priemonė suvedžioti Faustą. 5. Laimi dvikovą su velniu, nes net ir mirdamas neištaria sutartųjų žodžių. Pralaimi: jam nepasiseka pražudyti nei Margaritos, nei Fausto 6. Apibendrinimas: Abu veikėjai yra antipodai, kurios negali egzistuoti viena be kitos. Fausto siekiai daugeliu atvejų yra neįgyvendinami, nes perdėm pranoksta žmogaus galias, todėl idealistiniai. Mefistofelis dažnai šaiposi iš Fausto vadovaudamasis blaiviu protu. Bet Faustas negali egzistuoti be Mefistofelio: vieno nevaržomam polėkiui kaip atsvara reikalingas kito blaivus protas, kritiškas žvilgsnis. Šie personažai pabrėžia dvi žmogaus puses: jausminę ir logiškąją. • Gėtės dramoje yra šių epochų ir literatūros srovių atspindžių: 1. Išlaikomi antikinės dramos struktūros elementai: prologas, choras, Deus ex machina principas. Graikų dramų pavyzdžiu pasineriama į žmogaus dvasios gelmes. 2. Siužetas pasiskolinamas iš Viduramžių legendų. 3. Su klasicizmu sieja žmogaus vaizdavimas: klasicizmas domisi žmogaus prigimtimi, analizuoja subrendusį, su susiformavusiomis ydomis ir dorybėmis žmogų. Toks yra ir Faustas. Bet Gėtė nepaiso trijų vienumų principo - laisvai komponuoja epizodus; vartoja ir aukštąjį, ir žemąjį stilių. 4. Aistros pražūtingumas grindžiamas racionalistų mintimi apie proto ir pareigos pirmumą. 5. Su sentimentalizmu sietų tai, kaip pateikiama Fausto ir Margaritos aistra. 6. Ši drama yra ir Švietimo epochos kūrinys, apmąstanti pagrindinį to meto klausimą apie žmogaus proto ir jausmų įtampas, apie žmogaus pažintinės veiklos laisvę ar ribotumą. Adomas Mickevičius • 19a. Lietuvos ir Lenkijos poetas. • A. Mickevičius kilęs iš senos lietuviškos bajorų Rimvydų – Mickevičių giminės. • 1815 m. baigęs Naugarduko mokyklą • Įstojo į VU, studijavo lenkų ir kitų tautų literatūrą, • Pirmuosius eilėraščius parašė studijuodamas. • Universitete praleisti ketveri studijų metai turėjo didelę įtaką tolesniam asmenybės formavimuisi ir poetinio talento brendimui. • 1817 m. su Tomu Zanu ir kitais bendraminčiais įkūrė Filomatų (mokslo mylėtojų) draugiją. Jos narių šūkis – „Mokslas, dorybė, tėvynė“ – A. Mickevičiui buvo idealas ir gyvenime, ir poezijoje. Universiteto profesorius Joachimas Lelevelis sudomino istorija, ypač Lietuvos praeitimi, kuri vėliau tapo labai reikšminga jo kūryboje. • „PONAS TADAS“ • Tai paskutinis didelis A. Mickevičiaus kūrinys, parašytas emigracijoje. • Tai epinis pasakojimas apie istorinės Lietuvos bajorus ir valstiečius: apie seną dvarą, herojinius bajorų žygius ir juokingus nutikimus, dramatiškas paslaptis ir paviršines gyvenimo intrigas. • Kūrinio būdingiausi bruožai: Epinis romumas, vaizdų plastiškumas, žmonių pavidalų bei charakterių ryškumas, giedros, nuotaikingos poezijos paprastumas. • Kūrinyje daug gyvenimiškos teisybės ir patirties. Tai realistinis kūrinys, aprašomasis. Rašytas iš tėvynės ilgesio, iš noro kūryba grįžti į gimtąsias vietas. • TURINYS: Į gerai tvarkomą, rūpestingai prižiūrimą seną dvarą - Soplicynę - pas seną viengungį dėdę iš mokslų grįžta ponaitis Tadas (vardą gavęs Tado Kosciuškos, 1831 metų sukilimo vado, garbei). Dvaro gyvenimas vaizduojamas idiliškai: visur žiūrima tvarkos, laikomasi gamtos ir Dievo įstatymų. Grįžęs jaunasis ponaitis pastebi permainas dvare, pamato darže gražią mergaitę Zosę, kuri krinta jam į širdį. Dėdė, Tado globėjas, turi savo planų, nori, „Kad Tadas vestų žmoną

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!