Lietuvių kalbos tarmės. Aukštaičiai ir Žemaičiai

Lietuviai, kaip ir bet kurios kitos tautos nariai, ne visi vienodai kalba. Įvairiose krašto vietose pastebime daug visokių nukrypimų nuo literatūrinės (bendrinės) kalbos normų. Vienur tie nukrypimai nežymūs, kitur jų yra tiek daug, kad tarmiškai kalbantį žmogų sunku, o kartais net ir visai neįmanoma suprasti.
Tarmę pažinti galima ne tik iš jos aprašymo ar kitų mokslinių darbų, bet ir iš paprasčiausių tekstų, užrašytų iš tą tarmę vartojančių žmonių lūpų. Geriausiai tarmės ypatybes perteikia buitinės šnekos pavyzdžiai – pasakojimai (monologo ar dialogo forma) apie namų ir šeimos reikalus, darbus, gyvulius, javus, įvairius gamtos reiškinius, vietos papročius, praeities įvykius ir pan. Daug tarmės ypatybių išlaikoma ir tos tarmės atstovo sekamoje liaudies pasakoje. Smulkioji tautosaka – patarlės, priežodžiai, mįslės – ir ypač dainos turi žymiai pastovesnę formą (morfologiją, sintaksę, žodyną), galinčią keliauti iš vienos tarmės į kitą. Todėl šio žanro kūriniai, nors ir gerai užrašyti, tarmės specifikos pažinimui, atkūrimui mažiau tinka.
Sužymėję žemėlapyje visas svarbesnes izoglosas, matysime, kad jos kalbos plotą išraižo įvairiai: vienos kerta jį išilgai, kitos skersai, trečios įstrižai, dar kitos daro uždaras figūras ploto viduryje. Vis dėlto dalis izoglosų koncentruojasi tam tikrais ruožais. Tie ruožai ir atskiria ploto dalis, kuriose kalba yra, palyginti, vienidesnė. Tokiu būdu išskiriamos tarmės.
Visos tarmės skirstomos į dvi pagrindines rūšis: aukštaičių ir žemaičių. Aukštaičių tarmė skirstoma į: vakarų aukštaičius (kauniškius ir šiauliškius), pietų aukštaičius ir rytų aukštaičius (širvėniškiai, panevėžiškiai, anykštėnai, kupiškėnai, uteniškiai, vilniškiai). Žemaičių tarmė skirstoma į: pietų žemaičius (raseiniškiai, varniškiai), šiaurės žemaičius (telšiškiai, kretingiškiai) ir vakarų žemaičius.
Aukštaičių tarmė užima bent tris kartus didesnį plotą, negu žemaičių. Kalbos istorijos požiūriu ji, apskritai, yra senoviškesnė, mažiau pakitusi. Iš aukštaičių kilo ir mūsų literatūrinė kalba.
Aukštaičių tarmę patogiausia skirstyti į tris dalis: vakarų, rytų ir pietų.
Praktiškai parankiausia šias tarmes vieną nuo kitos atskirti pagal an, am, en, em ir ą, ę tarimą. Vakarų aukštaičiai taria kaip literatūrinėje kalboje. Pietų aukštaičiai sveikus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!